Šiais laikais, kai susirasti darbą – kebloka, o prarasti – vieni juokai, dažnam samdomam darbuotojui tenka taikstytis su kai kuriais nepatogumais. Vienas iš jų – trumpa pietų pertrauka ir galybė darbo. Gerai, jei jūsų įmonėje ar įstaigoje yra valgykla. Tuomet daug problemų jums tampa nebeaktualios ar bent jau ne tokios aktualios. Pirmiausia, nereikia kasdien sukti galvos, kaip ir kur pietauti. Be to, tokiose valgyklose dažniausiai būna visai padorios kainos, tad nėra rizikos visus uždirbtus pinigėlius išleisti vien savo skrandžiui nuraminti. Tačiau „sava“ valgykla gali džiaugtis toli gražu ne visi... Tuomet lieka kelios išeitys.
Pirma išeitis – lėkti į artimiausią kavinukę, „suploti“ nemažus pinigus, greitai „sukišti“ maistą ir parbėgti į darbą. Jei šalia jūsų darbovietės yra greitojo maisto užkandinė, šiek tiek mažiau paploninsite savo piniginę, tačiau rizikuojate tapti šio maisto auka... Tokių greito užkandžiavimo rezultatų paprastai nereikia laukti labai ilgai – dveji treji metai, ir, žiūrėk, jau virškinimo problemėlės... Turintiems ilgesnį „stažą“ – nepageidaujami kilogramai, nuovargis, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir pan. Tiesa, tam, kad taptume priklausomi nuo nesveiko užkandžiavimo, dažnai net nereikia niekur eiti: sriubos, košės, makaronai iš pakelio – pagunda greitai ir be didelių pastangų pasisotinti. Tad iš karto pasakykime, kad maistas iš pakelio nėra „pietūs į darbą“...
Kita išeitis (ko gero, blogiausia) – stoiškai kęsti alkį visas 8 darbo valandas ir parlėkus namo atsigriebti už visą dieną. Taip rimtos ligos galima sulaukti gana greitai. Vakare pripuolę prie maisto kaip alkani vilkai sušlamščiame gerokai daugiau, nei reikia mūsų organizmui.
Protingiausias variantas
Vis dėlto alternatyva šioms blogybėms yra. Tai išradingas ir sveikas maistas iš namų.
Pradėkime nuo lengvų „mergaitiškų“ priešpiečių. Tai gali būti visai pastangų nereikalaujantis rinkinukas. Žvilgtelėkime į parduotuvės vaisių skyrių. Kriaušės, obuoliai, kiviai, bananai – vaisiai, kuriuos nesudėtinga nuvalyti ir dar paprasčiau suvalgyti. Gabalėliais supjaustyti mėgstami vaisiai, sumaišyti su varške, naudingai papildys organizmą vitaminais, baltymais ir mineralinėmis medžiagomis. Fruktozė suteiks žvalumo, pektinai – ilgalaikį sotumo pojūtį. Jei labiau mėgstate daržoves, galima į varškę įmaišyti smulkiai pjaustyto agurko, paprikos, žalumynų. Taip paruošta varškė, riekelė rupios duonos – ir sotūs būsite tikrai ilgai.
Namuose dažnai turime prisigaminę įvairių troškinių iš rudens gėrybių. Tad kodėl nepavertus jų skaniais ir naudingais pietumis? Žiemai paruoštas morkų, pupelių, svogūnų, pomidorų, cukinijų ir kitų daržovių troškinys mažame indelyje gali atkeliauti su jumis į darbą. Teliks nusipirkti traškių duoniukų, ir karališkas užkandis ant pietų pertraukos stalo sulauks pavydžių žvilgsnių. Puikiausias desertas – ne šokolado plytelė, o sauja džiovintų vaisių su jogurtu, kefyru ar pasukomis.
Iš Prancūzijos...
Norintiesiems užkandžiauti sočiau pasiruošti reikia rimčiau. Paprasčiausias variantas – kuo išradingiau pagaminti sumuštiniai. Tačiau sumuštiniai į darbą turi keletą ypatybių, kurios nėra tokios svarbios, kai juos valgome namie.
Pagrindinė sąlyga – jokio sviesto ir majonezo. Jie sušils ir išteš. Dėmė ant kelnių ar palaidinės gali atsirasti prieš pat svarbų susitikimą. Lieka tik aliejus – jis susigers į duoną ir suteiks jai malonų aromatą. Vienas iš galimų variantų pas mus atkeliavo iš Prancūzijos. Tai duona, suvilgyta alyvuogių aliejumi. Toks sumuštinis buvo sugalvotas prancūzų žvejams. Sumuštinio „dėžutė“ – tai pailga bandelė nupjautu viršumi. Į minkštimo vietą dedama įdaro: tunų, alyvuogių, kietai virtų kiaušinių, salierų stiebų ir pan. Sumaišykite, pavyzdžiui, mėlynųjų svogūnų, pomidorų, bazilikų ir tunų su šiek tiek alyvuogių aliejaus ir balzaminio acto, tuomet mišinį sudėkite į išskobtą bandelę ir uždenkite nupjauta dalimi. Beje, toks sumuštinis, paruoštas iš vakaro, kitą dieną būna skanesnis.
Gaminant sumuštinius į darbą pravartu laikytis dar vienos taisyklės: geriau mažiau, bet vertingesnių produktų. Be to, du mažesni sumuštiniai bus kur kas patogiau nei vienas didelis.
Mišrainės
Dar vienas neblogas sprendimas, nors ir reikalaujantis šiek tiek daugiau darbo, – tai įvairiausios mišrainės. Ruošdami mišraines į darbą nedėkite labai kvapių, greitai sutyžtančių ir gendančių produktų. Kad į darbą keliaujantis maistas nenusibostų, labai svarbu įprastam produktui suteikti naują „skambesį“. Toks atradimas gali būti, pavyzdžiui, paprasčiausios perlinės kruopos. Jas skanu valgyti šaltas, iš jų niekas neteka, jos sočios ir, kas svarbiausia, skanesnės paruoštos iš vakaro – kaip ir minėtasis prancūziškas sumuštinis. Jei netikite, išbandykite vieną mišrainės su perlinėmis kruopomis receptą. Vakare kruopas užmerkite – tegu jos ramiai mirksta iki kito vakaro. Tuomet jas išvirkite (į vandenį įberkite druskos, įmeskite lauro lapelį ar kitų mėgstamų žolelių). Jei turite sultinio, galite kruopas virti jame. Kai kruopos išvirs, sumaišykite mišrainę. Į ją dedama juodųjų alyvuogių ir kaparėlių. Beje, kaparėliai pas mus nėra itin populiarus produktas, tačiau šiai mišrainei jie būtini.
Tiems, kas kaparėlių dar nebandė, jie gali pasirodyti kartoki ir aitroki, tačiau su perlinėmis kruopomis – pats tas. Tada negailėdami įpjaustykite šviežių petražolių lapelių ir įberkite kedrų riešutų. Viską užpilkite paprastu padažu – truputis alyvuogių aliejaus, garstyčių, citrinų sulčių ir pipirų. Drąsiai išmaišykite, sudėkite į dėžutę ir... nekantriai laukite kitos dienos pietų darbe. Bus skanu, sotu ir naudinga.
Česnakams – ne
Jei nuspręsite į darbą neštis ne sumuštinių ar salotų, nepamirškite, kad tai turėtų būti lengvas, nelabai kaloringas, tačiau energijos suteikiantis patiekalas. Pavyzdžiui, neriebi mėsa ar žuvis, daržovių ar kruopų garnyras, žalioji arbata, mineralinis vanduo. Į darbą geriausiai tinka garuose pagamintas maistas. Be to, patiekalai turėtų būti ne itin aromatingi. Ypač venkite česnakų, termiškai neapdorotų svogūnų, tarkuotų ridikų ir pan. Pietums darbe netinka ir įvairūs padažai, kurie gali išbėgti ir sukelti jums daugiau rūpesčių nei malonumo. Beje, be jų sveikiau. Taigi nėra to blogo, kas neišeitų į gera...