Gydytojai įspėja, kad silpstantis regėjimas gali reikšti ne tik tai, kad reikia akinių, bet būti ženklu, jog sergama mažai žinoma ir klastinga liga – amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), tuo tarpu savigyda ir pavėluota diagnozė gali sukelti labai skaudžias pasekmes.
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktas tyrimas atskleidė, kad kartą per metus pas akių specialistus apsilanko tik 11 proc. gyventojų. Dauguma (56 proc.) gyventojų teigė, kad akis tikrinasi rečiau nei kartą per dvejus metus. „Apmaudu, kad rečiau nei kartą per dvejus metus dažniausiai lankosi į AGDD, glaukomos ir kataraktos rizikos grupę patenkantys gyventojai: 40-49 m. – 60 proc., 50-59 m. – 71 proc., 60 m. ir vyresni – net 90 proc.“, – pranešime spaudai teigia AGDD sritį kuruojanti Lietuvos oftalmologų draugijos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės akių ligų klinikos oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas oftalmologas dr. Andrius Cimbalas pasakoja, kad mažiausiai iš akių ligų žinoma AGDD – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas. „Užklupus šiai ligai, geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės, pradeda silpti centrinis regėjimas. Matomi netaisyklingi vaizdai, iškraipytos linijos, objektai didesni ar mažesni nei yra iš tikrųjų, pilka ar juoda dėmė prieš akis, „šokinėjančios“ raidės – visa tai gali būti AGDD požymiai. Regėjimas nepaliaujamai blogėja. Tai dažniausia vyresnio amžiaus žmonių aklumo priežastis išsivysčiusiose Vakarų šalyse“, – teigia dr. A. Cimbalas.
Dr. J. Balčiūnienė pasakoja, kad simptomus žmonės linkę priskirti senėjimui, todėl į specialistus dažniausiai kreipiamasi tuomet, kai AGDD liga toli pažengusi.
Gyventojų apklausa buvo atlikta šių metų vasarį. Jos metu 1.004 respondentai buvo apklausti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose.
AGDD simptomai:
Pablogėjęs centrinis matymas.
Regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė.
Vaizdo formos ir dydžio iškraipymai.
Spalvinio matymo sutrikimai.
Akis lėčiau prisitaiko prie tamsos.
Rizikos veiksniai:
· Amžius: paplitimas didėja priklausomai nuo amžiaus. Pradinės stadijos AGDD paplitimas 43-54 metų amžiaus grupėje – 8%, o 75 ir vyresnių – 30%.
· Lytis: moterys AGDD serga šiek tiek dažniau nei vyrai.
· Rasė: baltaodžiai serga daug dažniau nei kitų rasių atstovai.
· Rainelės spalva: kuo šviesesnė rainelė, tuo didesnė AGDD rizika.
· Genetiniai veiksniai: sergančiųjų šeimose AGDD paplitimas gerokai didesnis ir liga prasideda 10-20 metų anksčiau.
· Rūkymas: 2 kartus padidina AGDD riziką.
· Saulės šviesa: turi neigiamą poveikį tinklainei ir skatina AGDD progresavimą.
· Padidėjęs kraujo spaudimas.
· Nutukimas/aterosklerozė.
· Mitybos sutrikimas: antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų trūkumas didina AGDD riziką.
