Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 17 tūkst. naujų onkologinių ligų atvejų, didesnei daliai pacientų reikalinga spindulinė terapija. Kaune, kur ši terapija turi itin gilias tradicijas (E. Juozaitytė pagrindžia teiginį skaidrėje parodydama apie 1930-iuosius metus išleistą knygą, kurioje – vėžio gydymo planai ir netgi nurodyti gydymo paslaugų įkainiai), ji teikiama net dviejose įstaigose.
Pasak profesorės, spindulinės terapijos tikslas – sunaikinti naviką apsaugant sveikus audinius. Ir tai įmanoma skiriant pamatuotą jonizuojančios spinduliuotės dozę. Yra dvi spindulinės terapijos rūšys: pirmoji, kai spinduliuotės šaltinis nutolęs nuo paciento, ir kai jis yra gydomo žmogaus audiniuose, tai vadinamoji brachiterapija.
Pristatyma šios srities naujoves, E. Juozaitytė sakė, jog onkologinių ligų gydymas spinduline terapija gerokai pažengęs į priekį ir šiuo metu Kaune pacientams taikoma konfarmali spindulinė terapija, prostatos vėžio mažų dozių brachiterapija (tai mažiausiai invazyvus šio vėžinio susirgimo gydymo būdas), priešinės liaukos vėžio didelių dozių brachiterapija, vaizdais valdoma spindulinė terapija, suderinta su chemospinduliniu gydymu ir radiochirurgija.
Lietuva spindulinės terapijos vėžio gydymo srityje žengia koja kojon su pasauliu: jei anksčiau būdavo švitinamas didelis tūris, dabar navikai švitinami tiksliau, taikinio tūris vis mažėja, dozės optimizuojamos. O kuo mažesnis tūris, tuo labiau jis apibrėžtas, tuo geriau kontroliuojama ligos eiga.
– Anksčiau tekdavo švitinti ir gana daug sveikų audinių, tad ir spindulių dozės buvo parenkamos mažesnės, todėl ir gydymo rezultatai buvo prastesni. Šiuolaikinės technologijos pacientams atveria visiškai naujas perspektyvas, – sakė profesorė. Jos teigimu, moduliuoto intensyvumo spindulinė terapija Lietuvoje taikoma dar tik metus, tačiau ji – tikra radioterapijos revoliucija. Pirmiausia todėl, kad suteikia galimybę moduliuoti radiacijos intensyvumą, t. y. sveiki audiniai spinduliuotės veikiami minimaliai, o navikai švitinami labai intensyviai. O tai, pasak profesorės, atveria visiškai naujas galimybes ir leidžia tikėtis geresnių gydymo rezultatų.
– Pacientai – judantys bei kvėpuojantys taikiniai. O judantys navikai kelia nemažai problemų, bet šiuolaikiniai gydymo būdai leidžia aparatūrai „kvėpuoti“ kartu su navikais, – profesorė vardijo technologijų galimybes.
Pasak E. Juozaitytės, būna ir tokių navikų, kuriuos sunku operuoti chirurginiu būdu ar pacientus gydyti kitais metodais. Tačiau dabar jau galima šiems atvejams taikyti stereotaksinę radioterapiją, o konfarmaliu metodu galima labai tiksliai gydyti netgi plaučių ar kepenų navikus, kuriems spindulinė terapija anksčiau visai nebuvo taikoma, nes šie organai yra labai jautrūs spindulių poveikiui.
