Monopolinėms įstaigos pacientų skundai – nė motais
„Esame taip užversti skundais, kad fiziškai nespėjame jų visų išnagrinėti, nors tiek pažeidimų pobūdis, tiek įstaigos, kuriose pažeidimai nustatomi, kartojasi. Visi atsakingi subjektai, dalyvaujantys sveikatos apsaugos priežiūros procesuose, taip pat ir Sveikatos apsaugos ministerija, sutinka, kad pagal dabartinį reglamentavimą priemokos yra neteisėtos, bet mes palikti šį klausimą spręsti vieni. Įstaigų vadovai, kurie dažnai uždirba du kartus daugiau nei ministras, turėtų įsiklausyti į steigėjų nurodymus laikytis teisės aktų, tačiau gal jiems tiesiog neateina tokie signalai. Tuo tarpu mums lakstyti pagal kiekvieną skundą – laiko ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas“, - apie sisteminių pokyčių būtinybę kalbėjo VTLK direktorius Vytautas Mockus
VTLK yra paskelbusi, kad su įstaigomis, kuriose tokie pažeidimai kartosis, bus nutraukiamos finansavimo sutartys. Toks punktas jau atsiradęs sutartyse. Tačiau iš VTLK tinklapyje skelbiamo išnagrinėtų skundų sąrašo matyti, kad daliai įstaigų tai negresia, nes jos savo teritorijoje yra monopolinės.
„Sutartis nutraukti galime tik su tomis įstaigomis, kurių paslaugas galėtų padengti alternatyvios įstaigos. Kokią vietinės reikšmės ligoninę, jei joje vyktų negeri dalykai, dar galima būtų pristabdyti, bet ne tretinio lygio įstaigą. Todėl ir toks vangus reagavimas, o mes negalime nei įstaigos vadovui papeikimo parašyti, nei atlyginimo sumažinti. Belieka tik moralizuoti. Įstaigos, suprasdamos savo statusą, reaguoja atitinkamai. Belieka viltis, kad pagaliau ir steigėjas įsitrauks į šį reikalą“, - teigė pašnekovas.
Šiuo metu priemokas reglamentuoja ministro įsakymas. Anot V. Mockaus, jį reikėtų atšviežinti, tačiau kol jokio kito teisės akto nėra, privalu jo laikytis. Tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga šiuo klausimu turi savo nuomonę. „Gavome raštą, reikalaujantį, kad nuo Vilniaus troleibusų kuo greičiau išnyktų reklama, skatinanti pacientus prieš mokant už paslaugas pasidomėti, ar priemoka yra teisėta. Tarsi mes būtume kažkokie šmeižikai, ieškantys, ko nepametę, ir kalbantys apie tai, ko nėra“, - sakė VTLK vadovas.
Vėžių sergantį pacientą gydytojas grasino išvyti, jei šis neatsiims skundo
Paklaustas, ką galėtų patarti vartotojams, V. Mockus sutiko, kad sveikatos apsaugos sritis yra labai nevienareikšmė.
„Jei galėtume ją apibrėžti vienu sakiniu – pavyzdžiui, visa sveikatos apsauga Lietuvoje yra nemokama, būtų viskas aišku. Bet to nerealu tikėtis. Sveikatos apsaugą galima palyginti ne tik su mokslu, bet ir su menu. Tas pats žmogus, apsilankęs pas skirtingus specialistus, gali gauti skirtingus gydymo būdus. Ir kuris iš jų teisus? Galbūt netgi abu, nes tą patį tikslą kartais galima pasiekti skirtingais keliais. Vienintelis dalykas, kurį galima patarti žmonėms – kiek įmanoma, domėtis, nebijoti klausti, kodėl reikia mokėti, ką galima gauti nieko nemokant ir kuo mokamas variantas skiriasi nuo nemokamo.
Žmonės dažnai bijo, kad jeigu jiems vėl prireiks įstaigos paslaugų, į juos žiūrės priešiškai. Vienoje iš lyderiaujančių įstaigų Santariškių miestelyje toks nuogąstavimas pasitvirtino. Žmogus kreipėsi į mus, norėdamas išsiaiškinti, ar iš jo teisėtai reikalavo susimokėti už paslaugas. Nustatę pažeidimą įstaigai nurodėme grąžinti pinigus. Tačiau netrukus žmogus atsiprašinėdamas skundą atsiėmė. Kai mūsų žmonės jam paskambino, paaiškėjo, kad kai žmogus, sergantis onkologine liga, apsilankė pas gydytoją antrą kartą, jis buvo baisiausiai iškoneveiktas: esą tegu atsiima skundą arba daugiau nesirodo. Tuomet man teko pačiam kalbėtis su įstaigos vadovais, kurie įsipareigojo ne tik pinigus grąžinti, bet ir asmeniškai to žmogaus atsiprašyti“, - piktinosi pašnekovas.
Ką turi žinoti pacientas
VTLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė patikslino, kad per dieną sulaukiama bent 10-15 neoficialių skambučių, kai skambinantieji bando išsiaiškinti padėtį ir situaciją spręsti patys. Tuo tarpu oficialių skundų krūvelė dėl laiko ir žmonių stokos kasdien auga.
„Pažeidimus galima sugrupuoti į tris dideles grupes. Pavyzdžiui, prieš operaciją įduodamas sąrašas, ką pacientas turi įsigyti pats. Tai operacinis rinkinys, į kurį įeina kai kurie vaistai, medicinos pagalbos priemonės, tvarsčiai ir pan. Jo kaina svyruoja tarp 100-300 ir daugiau litų. Mokėti už šias priemones pacientui reikėtų tik tuo atveju, jeigu jis nori jų kokybiškesnių ir brangesnių nei kompensuoja ligonių kasos. Tačiau paprastai pacientui bazinis rinkinys net nepasiūlomas, įbrukamas sąrašas ir pasakoma, kurioje vaistinėje įsigyti – kur jis jau supakuotas.
Kita grupė priemokų – už hormoninius tyrimus. Jeigu juos skiria endokrinologas, jie turi būti nemokami, tačiau dažnai pasitaiko, kad pacientai prašomi už juos susimokėti. Trečia grupė pažeidimų susijusi su priešoperaciniais tyrimais. Kai žmogui numatyta operacija, prieš tai jis poliklinikoje turi atlikti tam tikrus tyrimus. Šeimos gydytojas, juos išrašydamas, prašo susimokėti, nors jie turi būti atliekami nemokamai“, - aiškino specialistė.
Jei žmogui teikiama mokama paslauga, toks įrašas turi būti įrašytas į paciento sveikatos kortelę. Kitaip tariant, turi būti nurodyta, kad mokamas tyrimas atliekamas paciento noru ir šis sakinys užtvirtintas jo parašu. Jei tokio įrašo nėra, galima įtarti, kad įstaiga už paslaugą gaus dvigubą atlygį – iš ligonių kasų ir iš paciento. Pavyzdžiui, ligonių kasoms įstaiga pateikia sąskaitą už pilną operacijos paketą, nors pacientas dalį įrangos įsigyja pats. Kai toks atvejis įrodomas, įstaiga privalo pacientui sugrąžinti pinigus.
„Tačiau būna atvejų, kad jei pacientas sužino, jog pinigus turi grąžinti gydymo įstaiga, o ne ligonių kasa, jie atsisako tolesnių veiksmų. Kita vertus, būna ir taip, kad žmonės patys aiškinasi su įstaigos administracija ir viskas išsisprendžia jų naudai“, - teigė L. Vitkauskienė.
Mokėti už paslaugas pacientas turi tik tuo atveju, jei jis yra nedraustas, jei įstaiga dėl tam tikrų paslaugų neturi sutarties su ligonių kasa, jei pas gydytoją konsultantą kreipiasi be šeimos gydytojo siuntimo, kai jam nereikalinga būtinoji pagalba, taip pat jeigu paslaugą jis nori gauti anksčiau jam paskirto laiko. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, visada mokėti tenka už tam tikras procedūras – kosmetologinę chirurgiją, akupunktūrą, manualinę terapiją, už sveikatos tikrinimą norint įsigyti ginklą, vairuotojo pažymėjimą ir pan.
Visi tyrimai, kurie įrašyti į šeimos gydytojo normą, yra nemokami. Jei reikia sudėtingesnių tyrimų, pacientas siunčiamas pas specialistą, kuris juos skiria taip pat nemokamai. Pastarieji įskaičiuoti į specialisto konsultacijos kainą.
Jei pacientas pasirenka modernesnes gydymo priemones, kurių ligonių kasos nekompensuoja, mokėti reikia ne visą pasirinktos priemonė kainą, o skirtumą nuo kompensuojamos priemonės kainos.
