„Pagrindinis sergančiųjų kaulų ir raumenų sistemos ligomis gydymo tikslas – darbingumo išsaugojimas“, – teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė. Ji siūlo sukurti Nacionalinę artrito programą, kuri būtų skirta apsaugoti nuo neįgalumo kaulų ir raumenų ligomis sergančius pacientus ir tokiu būdu būtų sumažinta našta valstybei.
Didelė našta šalies biudžetui
Net pusė nedarbingumo pažymų Lietuvoje išrašoma sergantiesiems kaulų ir raumenų sistemos ligomis. Šios ligos pažeidžia raumenis, sąnarius, sausgysles, raiščius, periferinius nervus, kraujagysles. Vidutinis reumatoidiniu artritu sergančių pacientų nedarbingumo dienų skaičius yra 31,9 dienos per metus (vidutinis Lietuvos gyventojų nedarbingumas dėl kitų ligų – 10,8 dienos). Tai nustatė tarptautinis projektas „Fit for Work“ (Pasiruošęs darbui), kuris vykdomas 25 Europos šalyse.
Kitas šio projekto tyrimas parodė, kad Lietuvoje tarp darbingo amžiaus asmenų kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai yra antri pagal dažnumą tarp ilgalaikę negalią lemiančių priežasčių. Per 10 metų apie pusę sergančiųjų tampa neįgalūs, dalis jų lieka prikaustyti prie lovos ar vežimėlio.
The Work Foundation atlikto tyrimo duomenimis, dėl kaulų ir raumenų ligų Lietuva patiria apie 1,8 mlrd. litų išlaidų, o tai sudaro apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Investicija atsiperka
Gydymas naujais vaistais – biologine terapija – vienam ligoniui metams kainuoja apie 30 tūkstančių litų. Biologinę terapiją Lietuvoje gauna tik 0,6 procento visų sergančiųjų kaulų ir raumenų sistemos ligomis. JAV ir Danijoje tokį gydymą gauna apie 30 procentų visų sergančiųjų šiomis ligomis.
„Mūsų šalyje finansavimą gydymui biologine terapija reikėtų padidinti bent dešimteriopai. Nors gydymas brangus, jis atsieina gerokai pigiau nei slaugyti ir išlaikyti neįgaliu tapusį žmogų“, – tikino Lietuvos reumatologų asociacijos pirmininkas profesorius Algirdas Venalis.
Jam pritarė Reumatinėmis ligomis sergančių vaikų labdaros ir paramos fondo vadovė Ramunė Saveljevienė, kuri pati augina reumatine liga sergančią dukterį. „Negaudamas gydymo moderniais biologiniais preparatais, vaikas ligoninėje vidutiniškai guli vienuolika kartų per metus. Ir kiekvieną kartą iš ligonių kasų gauna 3,5 tūkst. litų. Su vaiku iki septynerių metų paprastai į ligoninę guldomas ir vienas iš tėvų, taigi ir šis negali dirbti. Vaikui tapus neįgaliu, dar reikėtų pridėti išmoką neįgaliajam ir išlaidas jo priežiūrai (apie 1 000 Lt per mėnesį), išlaidas vežimėliams ir ramentams bei tėvų nedarbingumui apmokėti, jų darbdavių negautas pajamas, nesumokėtus mokesčius. Susidaro solidi suma. Kad vaikas užaugęs galėtų pats save išlaikyti ir netaptų neįgaliu, per mėnesį vaistams reikia maždaug 3 000 litų“, – sakė R.Saveljevienė.
Dėl reumatoidinio artrito neįgalumas po 10 metų
Irena Butrimienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja
Dar gajus mitas, kad reumatinės ligos – tik senų žmonių negalavimai. Tačiau šia liga serga ir daug jaunų darbingų žmonių, net vaikų. Reumatoidinis artritas – progresuojanti lėtinė autoimuninė liga, kuriai būdingas viso organizmo sąnarius išklojančio audinio uždegimas. Uždegimas sutrikdo sąnarių funkciją, sukelia skausmą, sustingimą ir patinimą. Ilgainiui liga nulemia negrįžtamus sąnario pakitimus ir sergančiojo neįgalumą, pažeidžia ir kitus žmogaus organus, sistemas – plaučius, širdį, inkstus, akis, nervus. Ypač sunkiai sergantieji reumatinėmis ligomis jaučiasi rytais, kai per naktį sustingęs sąnarys tampa visiškai nelankstus ir ypač skausmingas.
Sąnariai judinami ir mankštinami lėtai, dažnai toks apšilimas užtrunka net keletą valandų. Jei liga atsitraukia, gera savijauta žmogus džiaugiasi neilgai. Reumatinę ligą gali išprovokuoti net paprasčiausia sloga.
Reumatoidiniu artritu pasaulyje serga iki 1 procento žmonių. Lietuvoje tokių ligonių yra apie 13 tūkstančių, o iš viso kaulų ir raumenų ligomis serga net ketvirtis milijono Lietuvos gyventojų.
Tarp lėtinių ligų reumatoidinis artritas – greičiausiai neįgalumą sukelianti liga. Per 10 metų apie pusė sergančiųjų tampa neįgalūs, iš jų nemaža dalis lieka prikaustyti prie lovos ar vežimėlio.
Šia liga gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai suserga 35–45 metų. Moterys serga dažniau nei vyrai.
Kai lipdavau iš lovos, jausdavausi mažiausiai aštuoniasdešimties
Eglė Petkutė, 28 metų žurnalistė
Rytas sergančiajam artritu – sunkiausias metas. Jausdavausi mažiausiai aštuoniasdešimties, kai lipdavau iš lovos ir pradėdavau dieną. Kojos tuo metu man buvo ne atrama, o veikiau kliuvinys. Ištinusių pėdų jau nevargindavau šlepetėmis, vengdavau net menkiausio pėdos kryptelėjimo, nes tai sukeldavo deginantį skausmą. Rytinės vonios procedūros tapo tikru iššūkiu. Sustingęs geliantis kūnas sunkiai palinkdavo ties praustuve, tekdavo viena ranka įsiremti į sieną, o kita valytis dantis, nes tiesiog pasilenkti, kaip tai daro visi sveiki žmonės, negalėjau.
Sunkiausia užduotis – įlipti į vonią. Jos kraštai anuomet atrodė neįmanomai aukšti, nuo kiekvieno slystelėjimo paviršiumi apimdavo siaubas, nes bet koks staigesnis judesys sukeldavo dar didesnį skausmą. Prisimenu, kad tada labai aiškiai supratau, kam reikalingi turėklai ligoninių tualetuose. Man jie tapo tikru išsigelbėjimu.
Rytinės arbatos įsipildavau po pusę puodelio, nes rankose atsiradęs silpnumas neleisdavo išlaikyti pilno. Bet kokio dydžio batai mano ištinusioms čiurnoms ir pėdoms atrodė per ankšti. Šlepsėdavau gatve iki autobusų stotelės, kad nuvažiuočiau į paskaitas. Tais rytais turėjau pripažinti: aš, tokia greita ir visur spėjanti, negaliu pavyti autobuso.
Suvokiau, kad dabar turėsiu gyventi kitaip – vaikščioti lėtai ir priprasti prie veriančių praeivių žvilgsnių. Tas gailestis jų akyse man buvo sunkiausiai ištveriamas. Juk jie matė jauną šlubčiojančią merginą skausmo perkreiptu veidu.
Prieš eidama miegoti buvau įpratusi išgerti stipriausią dozę vaistų nuo skausmo vien tam, kad ryte galėčiau atsikelti iš lovos. Nebuvau iš tų, kurie supyksta ir dar labiau stengiasi įveikti ligą. Man sviro rankos, vis labiau slėgė neviltis ir bejėgiškumas.
Biologinius vaistus prilyginčiau stebuklui nė kiek neperdėdama. Mano savijauta iš esmės pasikeitė.
