Apklausos rezultatai rodo, kad pernai visi neigiami sveikatos apsaugos sistemos rodikliai, lyginant su ankstesniais metais, tik augo. Pavyzdžiui, dideles eiles pas gydytoją 2009 m. įvardijo tik 38 proc. respondentų, t. y. 12 proc. mažiau, eiles tyrimams – 9 proc. mažiau.
2009 m. tik 12,8 proc. respondentų įvardijo žemą gydymo paslaugų kokybę, pernai tokių buvo jau 20 proc. Panašiai išaugo ir eilės operacijoms (atitinkamai 10,9 ir 19,8 proc.), teisėtos priemokos už tyrimus (atitinkamai 9,7 ir 19,7 proc.), teisėtos priemokos už gydymą (atitinkamai 6,5 ir 10,5 proc.) bei neteisėtos priemokos, mokamos ne į kasą (atitinkamai 13,7 ir 17,7 proc.).
Paklausti, ar mažas pajamas gaunantis žmogus gali tikėti kokybiškų sveikatos apsaugos paslaugų, tik 13 proc. respondentų atsakė, kad paslaugų kokybė nuo paciento piniginės storio nepriklauso. 16,6 proc. įsitikinę, kad vargšams paslaugos yra mažiau prieinamos, nors ir taip pat kokybiškos, o 37 proc. mano, kad vargšams paslaugos prieinamos, tačiau jos tikrai nėra tokios kokybiškos, kokių gali tikėtis turtingesni piliečiai.
43 proc. respondentų gydymo įstaigose bent retsykiais yra jautę nepagarbą sau arba buvo žeminami, po 40 proc. jautėsi neišklausyti arba patyrė gydytojo spaudimą įsigyti konkrečius maisto papildus ar vaistus, 46 proc. buvo suklaidinti medicinos personalo, o 36 proc. buvo verčiami už gydymą mokėti papildomai. Dar beveik 30 proc. respondentų buvo verčiami pirkti abejotinos vertės ar brangius tyrimus.
Beveik penktadalis Lietuvos gyventojų (19 proc.) nesitiki, kad gydymo įstaigoje sergančiu žmogumi bus pasirūpinta tinkamai. Lyginant su 2009 m., netikinčiųjų skaičius išaugo 7 proc. Net 63 proc. respondentų įsitikinę, kad gydymo įstaigoje sergančiu žmogumi bus pasirūpinta tik iš dalies ir vos 15 proc. skundų šiuo požiūriu neturi.
Minėto tyrimo metu, kurį Valstybinės ligonių kasos užsakymu antrus metus atieka UAB „Konsultus“ spalio 12 – lapkričio 16 dienomis buvo apklausti 1067 nuolatiniai pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Galima tyrimo paklaida – 3 proc.
