Seniai žinoma, kad sveika mityba ir lieknas kūnas apsaugo žmogų nuo daugelio ligų ir ankstyvos mirties. Gausėja ir įrodymų, kad ypatingai mažo kaloringumo dietos, besitęsiančios metų metus, gali atnešti dar daugiau naudos – prailginti esamą gyvenimo trukmę.
Laboratorinės žiurkės, pelės ir kiti gyvūnai, maitinami mažiau kaloringu maistu, gyvena ilgiau. Todėl kai kurie specialistai manė, kad Jaunystės Eliksyro efektai gali būti taikytini ir žmonėms. Galbūt tuomet organizmas gamina mažiau žalingų atomų ar molekulių, vadinamų laisvaisiais radikalais.
Nauji tyrimai patvirtino „aiškius ir ilgalaikius teigiamus efektus“. 18 žmonių iš Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų laikėsi labai mažo kaloringumo dietos. Tai truko nuo 3 iki 15 metų. Šio tyrimo rezultatai paskelbti laikraštyje „Nacionalinės mokslų akademijos naujienos“. Negalima teigti, kad tai patvirtina teoriją, tačiau šiokių tokių įrodymų pateikta, sako ekspertai.
„Tai labai svarbus tyrimas,“ – sako nusipelnęs UCLA Medicinos mokyklos profesorius ir teorijos šalininkas. „Galite rinktis – kalorijų ribojimas arba širdies operacija, kurios tikrai netrokštate.“ Keletas tyrėjų priminė, kad neaišku, kas lėmė sveikatos pagerėjimą – griežtas kalorijų ribojimas, mažėjantis svoris, sveikesnis maistas ar kiti teigiami faktoriai. Be to, tyrėjai nepajėgė patvirtinti, kad mažesni rizikos faktoriai lemia ilgesnį gyvenimą. Tačiau rezultatai padrąsino tęsti šios teorijos tyrimus.
Tyrime dalyvavę žmonės vidutiniškai 6-eriems metams sumažino suvartojamų kalorijų kiekį. Per parą jie galėjo gauti nuo 1100 iki 1950 kalorijų. Holloszy atliko įvairiausius testus ir palygino juos su ankstesnių tyrimų dalyvių medicininiais rezultatais, bei su rezultatais kitų 18 žmonių, kurie per parą gaudavo nuo 1975 iki 355 kalorijų.
Sumažėjo žmonių, kurie laikėsi mažo kaloringumo dietos, „blogojo“ cholesterolio lygis, padidėjo „gerojo“ cholesterolio lygis, sumažėjo trigliceridų lygis ir kraujo spaudimas. Arterijų patikrinimai parodė, kad jos tapo labiau panašios į vaikų nei vidutinio amžiaus žmonių.
Be to, cukraus kiekio lygis jų kraujyje buvo labai mažas, o organizmo reakcija į insuliną labai didelė. Tai reiškia labai mažą riziką susirgti diabetu.
Jie taip pat pasižymėjo žemu CRP („c-reactive protein“) lygiu kraujyje. Ši medžiaga indikuoja organizmo uždegimą. Daugelis tyrėjų mano, kad žemas CRP lygis sumažina širdies ligų, vėžio ir Alzheimerio ligos riziką.
“Iš šių tyrimų aiškiai matyti, kad kalorijų ribojimas pasižymi galingu apsauginiu efektu prieš senstant atsirandančias ligas.“ – sakė Holloszy. „Nežinome, kiek gyvens konkretus individas, tačiau jo gyvenimo trukmė bus ilgesnė už vidutinę, kadangi jis greičiausiai nemirs nuo infarkto ir diabeto.
Tačiau nors daugybė intensyvių visuomenės sveikatos programų skatina žmones nepersivalgyti, nutukėlių skaičius vis didėja. Tad smarkiai abejojama, ar jie susigundys idėja dar labiau apriboti kalorijų kiekį. Jei mokslininkai patvirtins šią teoriją, jiems gali pavykti sukurti vaistus, kurie pažaboja biologinius mechanizmus, arba apetito malšintojus, padedančius žmonėms mažiau valgyti.
„Jei vaistų kompanijos gali rasti saugų būdą kontroliuoti apetitą, tai šie tyrimai gali turėti didelės įtakos visuomenės sveikatai,“ – sakė Viskonsino universiteto Medicinos mokyklos ekspertas Richard Weindruch, tiriantis kalorijų ribojimo įtaką.
“Jei bus patvirtinta, kad tai gali turėti teigiamų pasekmių, mes labiau propaguosime mažo kaloringumo mitybą,” – sakė Nacionalinio senėjimo instituto direktorės pavaduotoja Evan Hadley. „Vienas iš dalykų, kuriuos norime sužinoti – ar mažesnio kaloringumo dietos gali suteikti naudos, kurios nesuteikia sportas.“
