Koks šiuo metu yra vidutinis gimdyvių amžius?
Dažniausiai 24–25 metai. Prieš dešimtmetį moterys pirmą kartą mamytėmis tapdavo būdamos 22– 24-erių. Akivaizdu, kad dabar moterys nebeskuba gimdyti. Pirmiausia jos pasirūpina būstu, karjera, ko nors gyvenime pasiekia, o tik tuomet tampa mamomis.
Vadinasi, reta šiuolaikinė moteris susilaukia „netyčiuko“, nes savo gyvenimą smulkmeniškai suplanuoja?
Žinoma, retkarčiais būna ir siurprizų, bet dabar dažniausiai nėštumas yra suplanuojamas ir atidedamas vyresniam amžiui. Manau, tai yra protingas ir atsakingas požiūris į motinystę. Tokios moterys jau yra subrendusios ir pasiruošusios nėštumui, kitaip žiūri į šeimą ir vaiko auginimą. Jų negąsdina kliūtys, sunkumai, nes jos jau turi gyvenimiškos patirties. Nėštumo planavimas naudingas ir medicinine prasme, nes moteris gali šiam laikotarpiui tinkamai pasiruošti: pusmetį pavartoti folio rūgšties, valgyti geresnio maisto, galiausiai, pasiskaityti knygų.
Tačiau nuo seno sakoma, kad kuo jaunesnė moteris gimdo, tuo lengvesnis gimdymas. Ar tai tik mitas?
Šį mitą seniai laikas sugriauti. Geriausias amžius gimdyti – 24-eri. Skandinavijos šalyse moterys sėkmingai gimdo būdamos ir 30–35 metų. Iš tikrųjų medicininiu aspektu lengviausia gimdyti sveikai moteriai nepriklausomai nuo jos amžiaus.
Dabar apie 60 proc. paauglių turi stuburo problemų, akių patologijų. Taigi geriau sveika ir vyresnė gimdyvė nei nesubrendusi ir ligota.
Ar šiuolaikinės mamytės linkusios turėti daugiau nei vieną vaikelį?
Jos linkusios susilaukti daugiau nei dviejų vaikų. Dabar yra tendencija pasigimdyti ir trečią vaikelį, tad ekonominis sunkmetis beveik neturi įtakos. Mamos dažnai vadovaujasi liaudies išmintimi: davė dantis, duos ir duonos. Džiugu, nes net neplanuotai pastojusios trečią kartą moterys nėštumo nenutraukia.
Ar Lietuvoje mažėja abortų?
Šiuo metu jų yra sumažėję labai stipriai. Tikriausiai dėl nėštumo planavimo, kontraceptikų. Tačiau jau kurį laiką vien mūsų gimdymo namuose mamos palieka po penkis vaikus kasmet.
Ar tiesa, kad dėl sunkios ekonominės padėties moterys gimdyti atbėga tiesiai iš darbo?
Sunkmetis ar ne, tačiau visuomet buvo, yra ir bus trijų tipų moterys: darboholikės, racionalios ir tos, kurios į darbą žiūri laisviau. Tokios pat ir nėščios moterys.
Darboholikės ateina gimdyti su kompiuteriu ant pilvo ir vos ne gimdymo metu jį maigo. Ne kartą buvo taip, kad atsiradus nėštumo patologijai ir moterį paguldžius į ligoninę, ši jau antrą dieną puola kompiuteriu dirbti. Tokios moterys neima motinystės atostogų, laksto mažiausiai per du darbus. Net ir besilaukdamos jos nori gyventi tokiu pat ritmu kaip ir anksčiau. Darboholikes, manau, gali „išgydyti“ tik sunki liga, o nėštumas juk ne susirgimas.
Antro tipo moterys ramiai išeina motinystės atostogų, po truputį ruošia naujagimio kraitelę, skaito literatūrą, lanko mamyčių kursus. O trečia dalis moterų tik ir laukia, kada pagaliau galės paatostogauti. Nėštumas joms prilygsta patinginiavimui, pagulinėjimui lovoje su savo mintimis. Šios mamos niekada neskubės grįžti į darbus, nebent nusibostų būti namuose.
Taigi kokia moteris buvo iki nėštumo, taip ji gyvena ir pastojusi.
Kiek laiko po gimdymo moterys paprastai pabūna ligoninėje?
Jeigu sėkmingas gimdymas – lygiai dvi paras. Taip yra visame pasaulyje, ir tai laikoma norma.
Ar „įvykdžiusios savo misiją“ mamytės randa laiko pasilikti namuose lopšio sūpuoti, ar vėl lekia į darbą bijodamos jį prarasti?
Dabar – nebe sovietmetis. Jeigu motinai reikia greičiau integruotis į visuomenę, nesudėtinga nusisamdyti auklę ir dalį dienos praleisti darbe, o likusią – su naujagimiu. Tai nėra blogai. Nepažįstu nė vienos vaiką maitinančios mamos, kuri nuo ryto iki vakaro dirbtų. Jos sugeba suderinti laiką.
Ar nuolatinis moters stresas, skubėjimas gali atsiliepti nešiojamo vaiko sveikatai?
Manau, kad infekcijos, gripas, lėtinės moters ligos turi daug didesnę įtaką vaisiui nei skubėjimas gyventi. Jeigu nėščioji yra labai aktyvi ir jos nesustabdo kokia nors nėštumo patologija, leidžiu jai tokia būti.
O ar motinos patiriama įtampa turi įtakos pienui?
Pieno gamybą lemia hormonas prolaktinas. Tad įtampa gali viską – net ir pieną pradanginti. Tačiau visos moterys skirtingos: vienos problemą sprendžia, kitos ją didina. Taigi tik nuo pačios mamos priklauso, kaip į situaciją ji sureaguos, ar ne per daug susijaudins ir ar pienas nedings.
Kaip apskritai derėtų elgtis moterims nėštumo metu? Kokie pagrindiniai patarimai?
Pirmiausia, reikia tinkamai maitintis. Nėščioji turi valgyti daug skaidulinio maisto, kad neužkietėtų viduriai. Būsimoji mamytė turi gauti pakankamai baltymų, kalcio ir geležies, kurios yra žemuogėse, serbentuose (net ir šaldytuose), žuvies ir mėsos gaminiuose. Labai didelį dėmesį savo mitybai reikia skirti vegetarėms ir veganėms – nėštumo metu smarkiai sumažėja hemoglobino kiekis jų kraujyje, nes organizmas neaprūpinamas geležimi. Joms reikėtų pavartoti geležies papildomai.
Antras patarimas – labai gerai sustyguoti savo dienotvarkę. Būsimoji mamytė turi laiku atsikelti, nueiti į mamyčių mokyklėlę, rasti laiko šiek tiek pasportuoti. Ji turi viską planuoti ir stengtis nuo režimo nenukrypti. Negali būti dienotvarkė taip išbarstyta, kad moteriai reikėtų strimgalviais visur lakstyti. Ypač tai svarbu laukiantis antro vaikelio, kai dažniau pasitaiko įvairių negalavimų, skausmų.
Ir trečia – nėščiosioms negalima daryti to, ko nedarė iki pastojimo. Jeigu neskridai lėktuvu – dabar irgi neskrisk, neplaukiojai – nesimokyk plaukti nėštumo metu, jei neslidinėjai – paslidinėsi po gimdymo. Nėštumas – netinkamas metas eksperimentams. Juk taip rizikuoji ne tik savo, bet ir vaikelio sveikata. Dažniausiai tokie eksperimentai baigiasi nemalonumais.
Anksčiau nėščiosioms sakydavo – „vaikščiok kaip su kiaušiniu“. To daryti nereikia, nes sveikai moteriai nėštumas – ne susirgimas. Ji gali gyventi visiškai normalų, įprastą gyvenimą, tik gal kiek labiau mylėti save.
