Apie tai, ką reikėtų valgyti, kad neutralizuotume laisvuosius radikalus, kalbamės su Respublikinio mitybos centro skyriaus vedėja, medicinos mokslų daktare Roma BARTKEVIČIŪTE.

- Kodėl mus puola tie nelemti laisvieji radikalai? Ar įmanoma jų išvengti?

- Laisvieji radikalai mūsų organizme atsiranda dėl įvairių priežasčių. Viena jų - aplinkos užterštumas: jonizuojanti radiacija, ozonas, pesticidai, nitratai. Įtakos turi ir stresas, įtampa. Retas galime šių rizikos faktorių išvengti. Todėl belieka kovoti su laisvaisiais radikalais. Geriausiai tai padaryti sekasi antioksidantams.

- Kokios tai medžiagos ir kur jų randama?

- Šių medžiagų yra daugelyje maisto produktų. Pripažinta, kad geriausi antioksidantai yra vitaminai A, E, C ir beta karotinas. Nemažai antioksidacinių savybių turi ir mineralas selenas.

Vitamino C daug yra uogose, daržovėse, netgi bulvėse. Beta karotino, vitamino A provitamino netrūksta geltonuose ir raudonuose augaliniuose produktuose: morkose, paprikose, pomidoruose, šių spalvų vaisiuose, pavyzdžiui, arbūze. Vitamino A šaltinis - pieno produktai, kiaušiniai. Vitamino E gausime su riebalų turinčiais produktais, jo yra sėklose, sėklų bei augaliniuose aliejuose.

Seleno randama grūdiniuose produktuose. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad Lietuvoje dėl dominuojančių ne juodžemio dirvožemių, seleno maisto produktuose yra nepakankamas kiekis. Todėl reikėtų naudoti maisto papildus ar vitaminus su šiuo mikroelementu.

- Ar, įvertinus lietuvių mitybos įpročius, galima pasakyti, kad jie gauna reikalingą antioksidantų kiekį su maistu?

- Toli gražu ne visi gyventojai valgo pakankamai vaisių ir daržovių. Daugelis maitinasi neracionaliai, naudoja per daug sočių ir riebių valgių. Kita vertus, nuolatiniai stresai didina antioksidantų poreikį. Todėl reikiamą šių medžiagų kiekį gauti su maistu yra sudėtinga.

Vis dėlto reikėtų stengtis koreguoti mitybą šia linkme. Nors vaistinėse pilna vitaminų ir maisto papildų, kurie turi antioksidacinių savybių, jie neatstoja natūraliu keliu gaunamų, kas yra labiau įprasta ir priimtina mūsų organizmui. Suprantama, jei nėra galimybių maitintis kitaip, papildai gali padėti. Tačiau reikėtų atidžiai perskaityti, kokia juose yra rekomenduojama vitaminų ir mineralų paros norma, kad jos neviršytume, nes tai gali pakenkti.

- Kuo galime susirgti, jei laisviesiems radikalams leisime netrukdomiems siautėti mūsų organizme?

- Žalingas laisvųjų radikalų poveikis gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, galime susirgti ateroskleroze, medžiagų apykaitos sutrikimais. Antioksidantų trūkumas gali būti viena priežasčių, dėl kurios organizme gali prasidėti pakitimai, sukeliantys onkologines ligas.

- Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad rizika susirgti piktybiniais navikais susijusi su pernelyg didelio mėsos kiekio valgymu.

- Mėsa mėsai nelygu. Jei saikingai vartosime šviežią, virtą ar troškintą mėsą, nemanau, kad tai pakenks. Didžiausias pavojus slypi rūkytuose, riebiuose, labai sūriuose ir aštriuose mėsos produktuose. Iš tiesų yra duomenų, kad tai gali paskatinti piktybinių navikų vystymąsi.