Lietuvoje galiojančius paslaugų įkainius ketinama padidinti, kad jie labiau atitiktų į ES šalių įkainius.
Tokia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neseniai pristatyta perspektyva sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo. Dabar Lietuva konsultavimo, ištyrimo ir gydymo paslaugas užsienyje gyventojams kompensuoja tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybių jiems čia suteikti reikiamą pagalbą.
Nors teisiškai Lietuvos ligoniai ateityje galės laisvai rinktis, kur jiems gydytis – tėvynėje ar užsienyje, praktiškai jų pasirinkimas vis tiek priklausys nuo finansinių galimybių.
Mat skirtumą tarp pas mus galiojančių ir užsienio šalių įkainių jiems teks padengti iš savo kišenės. Net ir padidinus įkainius, jei vis tiek bus kur kas mažesni nei ES.
Be to, už gydymą ligoniai turės susimokėti patys ir tik grįžę sulauks kompensacijos.
Kita vertus, lietuvius į savo poliklinikas ir ligonines įsileisianti Europa savo šalių gyventojams taip pat suteiks galimybę gydytis Lietuvoje, jeigu jie to norės.
Nemažai užsieniečių jau dabar važiuoja į Vilniaus ir Kauno klinikas ieškoti aukšto lygio, bet gerokai pigesnės nei pas juos pagalbos. Manoma, kad ateityje jų dar daugiau atvyks gydytis į Lietuvą.
„Galbūt mūsų gydytojai daugiau uždirbs ir jiems nebereikės emigruoti į užsienį. Kita vertus, neramu, kad mūsų ligoniams nepablogėtų tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas“, – „Sekundei“ sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė Nora Ribokienė patikino, kad mūsų šalies piliečiams galios tam tikri saugikliai, kurie garantuos pagalbą.
„Įsigaliojus Pacientų teisių direktyvai, kuriai pritarė Europos Parlamentas, lietuviams bet kokiu atveju atsivers didesnės galimybės gydytis užsienyje ir nė kiek nesumažės jų galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis Lietuvoje“, – mūsų dienraščiui teigė viceministrė.
Ramina, kad gydymas nepabrangs
N.Ribokienė paneigė, kad pakėlus paslaugų įkainius mūsų šalyje brangs gydymas. Pasak jos, Lietuvoje keisis sveikatos priežiūros paslaugų kainodaros sistema, tačiau tai nereiškia, kad paslaugos pacientams brangs. Lietuvoje teikiamų paslaugų įkainis bus labiau priartintas prie kitų ES šalių įkainių.
Dabar gydymo įstaigoms už paslaugas apmokama pagal tam tikrą įkainį, jos iš valstybės investicijų programos dar gauna papildomai lėšų įrangai įsigyti, pastatams, patalpoms atnaujinti. Pasikeitus kainodarai, visa paslaugos suma bus įskaičiuota į bendrą įkainį, todėl jis bus didesnis.
„Realus, tarptautinę kainodaros metodiką atitinkantis įkainis suteiks pacientams galimybę gydytis kitose ES šalyse mokant mažesnį skirtumą tarp paslaugų įkainio Lietuvoje ir kitose šalyse, – sakė viceministrė.
Ministerija mano, kad pakeitus kainodarą ir suteikus galimybę pacientams gydytis ES, bus lengviau įvesti papildomąjį savanoriškąjį draudimą.
Ir privalomuoju, ir papildomu sveikatos draudimu apsidraudusiems Lietuvos piliečiams Europos gydymo įstaigose visos ar tam tikros sveikatos priežiūros paslaugos nieko nekainuotų.
Ambulatorinėms sveikatos priežiūros paslaugoms, specialistų konsultacijoms užteks šeimos gydytojo siuntimo, tačiau užsienio ligoninėse teikiamoms stacionariosioms ar specializuotoms priežiūros paslaugoms Lietuva ir kitos ES valstybės turės nustatyti išankstinių leidimų sistemą.
Valstybės turės įgyvendinti šios direktyvos reikalavimus per 30 mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Kiekviena ES valstybė narė turės sukurti kontaktinius centrus, kuriuose pacientai galės sužinoti apie galimas sveikatos priežiūros paslaugas, formalumus ar procedūras.
Užsienyje kol kas gydosi vienetai
Panevėžio ligonių kasų direktorius Jonas Narbutas nemano, kad mūsų ligoniai ims veržtis gydytis į užsienį.
„Juos stabdys kainos. Kita vertus, daugelį paslaugų ir ne prastesnės kokybės jie gauna čia. Jeigu ir važiuos į užsienį, tai veikiausiai tie, kuriems reikalinga sudėtingesnė pagalba ir kurie turi pinigų“, – kalbėjo jis.
Direktorius svarstė, kad ES šalyse gyvenantys lietuviai ir toliau parvažiuos gydytis į tėvynę, nes čia jiems vis tiek bus pigiau.
V.Augustinienė neabejoja, kad galimybė lietuviams gydytis užsienyje bus patraukli, bet ja pasinaudos retas.
„Aišku, kad mūsų žmonėms bus brangu. Bet labiau pasiturintys ligoniai galės važiuoti. Iš esmės gerai, kad suteikta galimybė gyventojams laisvai rinktis“, – kalbėjo ji.
Dabar Lietuva konsultavimo, ištyrimo ir gydymo užsienyje išlaidas savo piliečiams kompensuoja tik tais atvejais, kai taikyti tyrimo ir gydymo metodai nepadėjo, o užsienyje būtų galima suteikti konsultacijas bei pritaikyti naujus tyrimo ir gydymo metodus, kurie galėtų duoti gerų rezultatų.
Sprendimą dėl gydymo užsienyje priima speciali SAM komisija. Jeigu ji pritaria ligonio išvykimui gydytis į užsienį, Valstybinė ligonių kasa (VLK) pacientui išduoda garantinį raštą dėl gydymo išlaidų kompensavimo. VLK apmoka gydymo išlaidas – perveda pinigus užsienio sveikatos priežiūros įstaigai arba į asmeninę paciento sąskaitą, jei už gydymą jis moka savo lėšomis.
VLK taip pat apmoka ligonių ir juos lydinčių asmenų, jeigu jie pagal savo sveikatos būklę negali važiuoti vieni, kelionės išlaidas.
Pasak J.Narbuto, galimybe gydytis užsienyje kol kas pasinaudoja tik vienetai, nes gydymo išlaidos kompensuojamos tik sergantiesiems ypač sunkiomis ar retomis ligomis.
