Sveiko maisto šalininkai piktinasi, kad dėl didėjančio produktų „Be E“ populiarumo įmonėms paprasčiau susimokėti baudą užuot keitus gamybos technologijas. Politikos formuotojai apgailestauja, kad Lietuva, įžengusi į liberaliąją ES, maisto kokybės kartelę nuleido per žemai.
Maksimalios baudos už vartotojų klaidinimą – nuo 200 litų
VMVT, atlikusi maisto produktų, kurių etiketėse žymima „Be E“, „Be jokių E“, „Be konservantų“, „Be sintetinių dažiklių“ ir kt. įvertinimą laboratoriniais tyrimais, nustatė, kad iš 91 produkto penkių įmonių septynių gaminių sudėtis neatitiko tos, kuri nurodyta etiketėje.
AB „Krekenavos agrofirma“ karštai rūkytų dešrelių ženklinimo etiketėje rašoma „Be konservantų“, tačiau juose rasta nitritų. Tikėtinas nitritų šaltinis produkte – vaisių milteliai arba prieskoninės žolelės. Nitritų buvo rasta ir kitose tos pačios firmos dešrelėse, kurių etiketėje puikavosi užrašas „Be konservantų“, taip pat UAB „Stragutės mėsa“ virtose dešrelėse „Be E“, UAB „Mažeikių mėsinė“ virtoje dešroje, UAB „Klaipėdos mėsinė“ virtose dešrelėse „Favorit“ „Be E“ bei virtoje dešroje vaikams „Be E“ „Žymenų“. UAB „Vilniaus duona“ gaminyje „Tradicinis pjautinis batonas“ rasta kalio sorbato, nors gamintojas deklaruoja, kad jo nedėta.
Pasak VMVT, visoms šioms įmonėms skirtos maksimalios baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). Kaip DELFI sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius, „Mažeikių mėsinei“ skirta 1000 litų bauda, „Vilniaus duonai“ – taip pat 1000 litų, „Klaipėdos mėsinei“ – 250 litų, „Stragutės mėsai“ – 200 litų. „Krekenavos agrofirmai“ skirtas tik įspėjimas, kadangi įmonė ženklinime pateikė vartotojams papildomą informaciją, kad gamybos proceso metu gali natūraliai susidaryti kai kurių maisto priedų.
„Paskirtų baudų dydis buvo nustatytas vadovaujantis ATPK nuostatomis. Žinoma, baudos nėra didelės, tačiau veiksmingiausia priemonė yra ne baudos dydis, o informacijos apie pažeidimą viešas paskelbimas. Be to, įmonės patiria gana nemažus finansinius nuostolius dėl įpareigojimo surinkti produkciją iš rinkos, perženklinti“, - sakė Z. Stanevičius.
Jo teigimu, visų produktų, kuriuose buvo nustatyti maisto priedai, partijos buvo surinktos iš rinkos ir perženklintos. Sustabdytas tiekimas į rinką arba atšaukta iš rinkos daugiau kaip 540 kg mėsos ir 408 kg duonos gaminių. Šiuo metu rinkoje parduodamos kitos minėtų produktų partijos, kurios atitinka ženklinimo reikalavimus, nes gamintojai peržiūrėjo gamybos technologijas.
Nitritų turintys augalų ekstraktai nereglamentuojami kaip maisto priedai
VMVT atstovai Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos iniciatyva neseniai susitiko su mėsos produktų gamintojais ir bandė aiškintis po tikrinimo akcijos, kurią tarnyba žada tęsti ir šiemet, išryškėjusias problemas.
„Susitikime su gamintojais daugiausiai akcentuota, kad šiuo metu teisiniame maisto produktų ženklinimo reglamentavime atsirado vadinamoji „pilkoji zona“ dėl teiginių „Be E“, STOP E“, „Jokių E“ naudojimo kriterijų. Kai kurie gamintojai teigia, kad gamybos procese nenaudoja sintetinių maisto priedų, tačiau juos pakeičia natūraliais tam tikrų augalų ekstraktais, kurie nelaikomi maisto priedais, todėl minėtas ženklinimas neklaidina vartotojų.
VMVT su tokiais argumentais nesutinka, manydama, kad jei produkto gamybos procese susidaro tam tikri cheminiai elementai, nėra taip svarbu, kokia pirminė medžiaga (sintetinis maisto priedas ar natūralus ekstraktas) buvo panaudota. Vartotojui svarbus galutinis produktas, ir jei jame yra nustatomos tam tikros medžiagos, tai turi būti nurodyta ir produkto etiketėje“, - tikino pašnekovas.
Anot Z. Stanevičiaus, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, VMVT kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu pareikšti nuomonę dėl minėtų teiginių naudojimo. Taip pat kreiptasi ir į kitas ES atsakingas institucijas, prašant pakomentuoti situaciją jų šalių rinkoje.
Gamintojai etiketėmis manipuliuoja išradingai
Pasak vienos iš portalo „Sveikas vaikas“ įkūrėjų Agnės Zakarevičiūtės, praėjusius metus galima pelnytai laikyti pokyčių Lietuvos maisto pramonėje metais. Parduotuvių lentynos nusidažė „Be E“ produktų linijomis. Tačiau nors ir norisi trinti rankas, kad pagaliau situacija gerėja – džiaugtis esą dar anksti.
„Pastaruoju metu tendencingai daugėja produktų, kurių etiketės deklaruoja, kad produktas yra natūralus, be konservantų, be E621 ar kitų dirbtinių priedų. Sklinda gandas, kad produktų „Be E“ pardavimai šoktelėjo net 60 proc. Tačiau atlikę trumpą tyrimą prekybos centruose radome daugybę atvejų, kuomet gamintojai tikslingai manipuliuoja užrašais. Parašoma „Be konservantų“, tačiau pastudijavus atidžiau išaiškėja, kad produkte yra skonio ir kvapo stipriklio E621 arba, atvirkščiai, parašoma „Be E621“, bet sudėtyje yra daugybė dažiklių ir konservantų.
Teisiškai gamintojai nenusižengia – jie parašo teisybę, o jau pačio vartotojo reikalas išstudijuoti etiketę iki galo. Kiti gamintojai pasielgia dar įžūliau – parašo, kad produktas „Be E“, tačiau iš tiesų prideda daugybę cheminių priedų. Šią vasarą garsiai nuskambėjo atvejis, kai vieni „natūralūs“ bulvių traškučiai pasirodė esantys su visais įmanomais skonio stiprikliais“, - teigė sveiko maisto propaguotoja.
Kita vertus, pašnekovė sutinka, kad gamintojai nelabai ir bijo apgaudinėti, nes baudos už melagingos informacijos pateikimą svyruoja nuo 20 iki 1000 litų. Tad yra paprasčiau susimokėti šią juokingą baudą, užuot pergalvojus savo strategijas. Ne veltui keli gamintojai jau keletą metų neišnyksta iš Nacionalinės maisto ir veterinarijos tarnybos nesąžiningų įmonių sąrašo. Portalo „Sveikas vaikas“ iniciatoriai, reaguodami į šią situaciją, savo tinklapyje įkūrė naują rubriką. Dabar čia galima įkelti arba pasitikrinti ne tik maisto produktų sudėtį maisto priedų atžvilgiu, bet ir sužinoti, kurių maisto produktų etiketės klaidina vartotojus.
Iniciatyvos turėtų imtis prekybos centrai ir politikai
„Situacija maisto pramonėje yra tarsi užburtame rate, kuriame vartotojai kaltina gamintojus, kad nesirūpina jų saugumu, gamintojai kaltina prekybos centrus, kad verčia juos gaminti pigesnius ir ilgiau besilaikančius produktus, o prekybos centrai kaltina vartotojus, kad jie neperka „nepagražintų“ prekių. Nacionalinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi pakankamai nei lėšų, nei galimybių ištirti visų rinkoje esančių produktų, kurių kiekius galima skaičiuoti dešimtimis tūkstančių.
Neseniai atliktas 91 produkto „Be E“ patikrinimo rezultatas eilinį kartą parodė, kad iki sąžiningo požiūrio į vartotoją kai kuriems gamintojams dar tikrai toli. Šioje grandinėje pagrindinis smuikas galėtų atitekti prekybos centrams. Kodėl jie negalėtų tapti socialiai atsakingais ne tik aplinkos tvarkyme ar jaunųjų talentų paieškoje, bet ir maisto srityje?“ - svarstė A. Zakarevičiūtė.
Anot jos, prekybos centrų galią parodo Anglijos pavyzdys. Įrodžius 6 dažiklių neigiamą poveikį sveikatai Anglijos maisto standartų agentūra pradėjo skatinti gamintojus išimti juos iš gamybos. Iš pradžių jiems sekėsi sunkiai – akcijos pradžioje tokių gamintojų buvo apie 10. Prie iniciatyvos prisijungus keliems prekybos centrų tinklams ir pareiškus, kad produkcijos su šiais dažikliais jie nepardavinės, gamintojų, išimančių dažiklius, padaugėjo 8 kartus.
Kol nepasikeis už maisto politiką atsakingą ministerija, ledai nepajudės
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė prisipažino, kad kartais jai nusvyrančios rankos. Mat visi biurokratai atsikerta, kad maisto priedų sistema vieninga visoje Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, kas nedraudžiama, tas leidžiama.
„Vasarą buvo suburta darbo grupė dėl mėsos produktų sudėties. Mėsininkai teigė, kad pagaminti dešros be dirbtinių maisto priedų praktiškai neįmanoma, todėl net jei etiketėje rašoma, kad dešroje nėra „E“, faktas, kad kažkokių „E“ rasime, net jei gamybos metu fiziškai jie nėra įdėti. Tam tikras nukrypimas keliomis dešimtosiomis procento dalimis, manau, gali būti leidžiamas, kai tas maisto priedas susiformuoja technologinio proceso metu. Tačiau kai mėsininkai į akis pareiškia, kad esą jei uždrausite vienus maisto priedus, mes naudosime kitus, kitaip tariant, jei sugalvosite draudimo mechanizmus, mes visi tiek rasime, kaip juos apeiti, darosi baisu“, - pasakojo pašnekovė.
Anot parlamentarės, nors gamintojai teigia, kad be maisto priedų neįmanoma pagaminti saugaus produkto, gražusis Anglijos pavyzdys parodė, kad viskas įmanoma. Mat šiuo metu minėti šeši dažikliai išimti iš daugumos produktų, bet gamybos procesas dėl to nesugriuvo.
„Tiesa, ES lobistai yra labai stiprūs. Įsitikinau tuo stebėdama diskusiją europiniu mastu dėl etikečių šrifto dydžio. Pradžioje buvo kalbama apie tai, kokio dydžio turėtų būti mažoji „a“, galiausiai buvo patvirtinta, kad į siūlytą šios raidės dydį turės tilpti atstumas nuo „p“ apačios iki „d“ viršaus“, - teigė A. Zuokienė.
Pašnekovė prisiminė, kad Lietuva dėl maisto kokybės buvo vertinama dar Sovietų Sąjungoje. Rusijoje ir dabar reikalavimai maisto kokybei – labai griežti. Jei įmonė eksportuoja į Rusiją, tai laikoma kokybės garantu. Tuo tarpu mes, patekę į liberaliąją ES, savo kokybės kartelę nuleidome.
„Tačiau aš nežinau, ar galima kažką pakeisti baudomis. Tai yra tik vienas iš saugiklių. Gal jos mažos įmonėms, kurios piktnaudžiauja, bet didelės toms, kurios netyčia padarė klaidą. Manau, turėtų keistis maisto politika. Šiuo atveju didžiausia bėda ta, kad už maistą Lietuvoje atsakinga Žemės ūkio ministerija.
Maistas šiandien yra ne tik tai, ką užaugina Lietuvos ūkininkai, todėl maisto politika turėtų būti sveikatos apsaugos specialistų sritis. Juk maistas didele dalimi lemia mūsų sveikatą. Šiandien susišnekėti su Žemės ūkio ministerija neįmanoma – nematau jokių prošvaisčių, kol ji bus atsakinga už maisto politiką. Kiek iečių buvome surėmę dėl Maisto įstatymo – Žemės ūkio ministerija gulė kryžiumi gindama senas nuostatas. Taip ir liko jis nepriimtas“, - svarstė parlamentarė.
Anot jos, baudos mažos kalbant ne tik apie vartotojų klaidinimą dėl „E“, bet apskritai apie ženklinimą. Lygiai toks pat klaidinimas, kai rašoma, jog prekė skirta vaikams, nors ji niekuo nesiskiria nuo kitų tos pačios rūšies produktų. Taip pat yra blogai, kai atskirai nenurodomi maisto priedai, kurie tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms gali sukelti tam tikrų bėdų – pavyzdžiui, astmininkams, turintiems problemų su akių dugnu. Šiems žmonėms ypač svarbu, kad būtų pateikta visa informacija, leidžianti teisingai pasirinkti produktą.
