Užsakyti šį tyrimą paskatino visuomenėje plintanti nuomonė, kad praėjusiųjų metų rugsėjį įsigaliojus 2003 m. Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainynui, kurį rengiant buvo įgyvendintos aktualiausios Sveikatos draudimo įstatymo bei sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos naujos vaistų bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos nuostatos, neva pacientams kompensuojamieji vaistai tapo sunkiai prieinami dėl siauresnio jų asortimento, didelių priemokų.
Atlikti Lietuvos gyventojų ir pacientų nuomonės tyrimai suteikia galimybę kur kas realiau ir blaiviau vertinti tikrąją padėtį kompensuojamųjų vaistų išrašymo ir vartojimo srityse.
Tai žinoti aktualu ir dabar, toliau nerimstant gyventojų ir pacientų gąsdinimui dar didesnėmis priemokomis už kompensuojamuosius vaistus, kurios lygtai gali būti užprogramuotos ruošiamame 2004 m. Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyne.
Tad ką iš tikrųjų atskleidė Lietuvos gyventojų ir pacientų nuomonės dėl galiojančios kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarkos ir šių vaistų prieinamumo tyrimas?
Net nepastebėjo pokyčių
77,3 proc. apklaustųjų pacientų ir 57,4 proc. Lietuvos gyventojų namų ūkio nariai gauna kompensuojamųjų vaistų. Pabrėžtina, kad oficialios statistikos duomenimis 2003 m. kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones bent vieną kartą per metus gavo 1,15 mln. Lietuvos gyventojų.
20,8 proc. apklaustųjų pacientų ir 11,8 proc. gyventojų gerai žino šiuo metu galiojančią vaistų kompensavimo tvarką, o 30 proc. apklaustųjų pacientų ir 45,3 proc. gyventojų apie pokyčius negirdėjo. Tai leidžia teigti, kad Lietuvos gyventojai kur kas mažiau domisi naujovėmis šioje srityje, o besikeičiančia situacija dažniau suinteresuoti vaistų gamintojai, jų tiekėjai ar vaistininkai, neretai – padėtimi sveikatos apsaugos sistemoje savo reitingus žmonių akyse besistengiantys pagerinti artėjančių rinkiminių batalijų potencialūs dalyviai.
Naujovės situacijos nepablogino
Pasikeitus kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų nustatymo tvarkai, vaistai 35,1 proc. apklaustųjų pacientų nuomone tapo pigesni (mažiau reikia primokėti), 42,5 proc. apklaustųjų vaistų kainų pasikeitimų nepastebėjo, ir tik 20,8 proc. pacientų teigia, kad už vaistus reikia daugiau primokėti.
Įdomu tai, kad kur kas daugiau apklaustųjų Lietuvos gyventojų (22,1 proc.), kurie palyginti su pacientais vartoja žymiai mažiau kompensuojamųjų vaistų galvoja, kad dabar už vaistus reikia daugiau primokėti. Vadinasi, visuomenėje formuojama išankstinė nuomonė apie galimas kompensavimo tvarkos keitimo pasekmes labiau paveikia ne tuos, kurie betarpiškai vartoja šiuos vaistus, bet labiau pašalinius atsitiktinius asmenis.
20,8 proc. apklaustųjų pacientų nuomone vaistų asortimentas tapo platesnis (45,7 proc. apklaustųjų pacientų ir vėlgi didesnė dalis gyventojų (47,3 proc.), kurie kompensuojamuosius vaistus vartoja rečiau, pagerėjimo arba pablogėjimo nė nepastebėjo).
27,5 procentai apklaustųjų pacientų (ir 29,3 proc. kitų Lietuvos gyventojų) mano, kad dabar atsirado didesnė laisvė rinktis vaistus (38,7 proc. apklaustųjų pacientų ir 35,2 proc. gyventojų pokyčių vėlgi nepajuto).
Nors 52,4 proc. pacientų teigia pokyčių nepastebėję (kaip ir 49,9 proc. apklaustųjų gyventojų), vis tik 24 proc. apklaustųjų teigia, kad dabar tapo lengviau gauti reikiamų kompensuojamųjų vaistų.
Pacientams rūpi ir kompensavimo esmė
Pacientai (50,2 proc.) ir 43,9 proc. apklaustųjų gyventojų mano, jog kompensuojant turėtų būti siūlomas didesnis kompensuojamų vaistų sąrašas, o kompensuojama mažesnė kainos dalis. Tai rodo, kad priemokų pokyčius pacientai toleruoja ir net linkę primokėti daugiau, jei bus užtikrintas didesnis kompensuojamųjų vaistų asortimentas.
33,5 proc. apklaustų pacientų (ir 30 proc. gyventojų) pritartų modeliui, kai būtų kompensuojamas trumpesnis vaistų sąrašas, tačiau bazinė kaina turėtų būti kompensuojama 100 procentų. Taip pat 43,5 proc. apklaustųjų pacientų manymu, kompensuojant turėtų būti atsižvelgiama ne tik į ligos sunkumą, bet ir atskirų pacientų gaunamas pajamas.
Kompensuojamųjų vaistų vartojimo paskatos
Atliktas tyrimas parodė, kad pacientų apsisprendimą vartoti vienus ar kitus vaistus dažniausiai įtakoja gydantis gydytojas (66,9 procento apklaustųjų) bei pacientų, besigydžiusių tuo vaistu, nuomonė (40 proc. apklaustųjų). Pabrėžtina, kad 15,9 proc. apklaustųjų pacientų norą gauti kompensuojamųjų vaistų nulėmė spec. literatūroje, internete ir kitais būdais gauta informacija, o 9,6 procento apklaustųjų pacientų gydytis kompensuojamaisiais vaistais paskatino vaistininkų patarimai. Tai rodo, kad reklama bei vaistų gamintojų, tiekėjų ir vaistininkų siekis gauti didelius pelnus visuomenėje sulaukia atgarsio.
Gydytojai neinformuoja, nors privalo
Pacientams yra išrašomas pakankamas kiekis kompensuojamųjų vaistų (taip teigia 69,3 proc. apklaustųjų pacientų).
Net 55,4 proc. apklaustųjų pacientų nuomone, jiems dažniausiai išrašomi per brangūs kompensuojami vaistai, ir tik 5,2 procentų mano, kad gydytojai jiems išrašo per pigius kompensuojamuosius vaistus.
Pacientams (66,9 proc. apklaustųjų) patogiau, kai gydytojas, išrašydamas kompensuojamuosius vaistus, nurodo tik firminį konkretaus vaisto pavadinimą.
Skiriant kompensuojamuosius vaistus pacientai yra nepakankamai informuojami apie vaistų šalutinį poveikį (24,7 proc. apklaustųjų pacientų niekada negauna šios informacijos, 47 proc. – informuojami tik kartais), vaistų kainas ir priemokas (niekada neinformuojami 12,4 proc.ir retkarčiais – 56,6 proc. apklaustųjų). Apklausa parodė, kad pacientams nėra suteikiama galimybė rinktis tarp skirtingų gamintojų ar analogiško poveikio vaistų.
Paprašai – ir išrašo!
45 proc. apklaustųjų pacientų (ir 41,2 gyventojų) teigimu, paprašius išrašyti kompensuojamųjų vaistų, gydytojai tenkina jų norus.
Pacientai suvartoja ne visus jiems išrašytus kompensuojamuosius vaistus: 25 proc. apklaustųjų dalį jų pasilieka atsargai, nors gydytojai turi išrašyti vaistų tiek, kiek reikia susirgimui įveikti, o 3 proc. pacientų prisipažįsta atiduodantys kitiems žmonėms kompensuojamuosius vaistus ar jų atsargų likučius.
Tad atlikti pacientų ir gyventojų nuomonės tyrimai dėl kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarkos bei jų prieinamumo nepatvirtina teiginių apie itin sunkią pacientų padėtį šioje sveikatos apsaugos srityje.
