Mokslininkai įrodinėja, kad embrionas turi atmintį, o tam tikri aplinkos veiksniai pirmomis vystymosi savaitėmis gali palikti antspaudus, nulemsiančius visą tolesnį žmogaus gyvenimą.

Embriono vystymosi stadijos lemia mūsų gyvenimą

Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas genetikas Danielius Serapinas teigia, kad šiuolaikinė aparatūra, leidžianti iš arti fiksuoti užsimezgusios gyvybės vystymąsi, verčia permąstyti aborto sąvoką. Anot prieš abortus pasisakančio mediko, šiuolaikinis mokslas netgi įrodo, kad embrionas turi atmintį – tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę. Jis reaguoja į šaltį, karštį, garsus, motinos nuotaikas, maistą bei vaistus. Tam tikri aplinkos veiksniai šioje žmogaus formavimosi stadijoje gali palikti antspaudus, nulemsiančius visą tolesnį jo gyvenimą.

„Man įstrigo vienas atvejis. Konsultavau nėščią moterį, kuriai buvo įtariami vaisiaus pakenkimai. Jei tai pasitvirtintų, vaikas gimtų su tam tikra liga. Moterį pavyko atkalbėti nuo aborto. Kai ji atvyko jau su kūdikiu, kuriam liga pasitvirtino, vaikas kabinete pradėjo šypsotis, nors mama skundėsi, kad jis nuolat verkia, nesiduoda apžiūrimas. Galima hipotezė, kad galbūt jis prisiminė čia buvęs ir kad būtent čia sprendėsi jo likimas. Tokį pavyzdį turi ne vieną“, - teigė medikas.

Anot jo, jau pirmoje užsimezgusio vaisiaus ląstelėje yra visos 46 chromosomos. Jose – visa informacija apie tolesnę žmogaus gyvenimo eigą. Chromosomų rinkinys nesikeičia visą gyvenimą.

Nuo prasidėjimo momento embrionas 6 dienas kiaušintakiais keliauja į gimdą, o ją pasiekęs įsitvirtina. „Gimdą pasiekia ne kiekvienas embrionas – dalis jų žūsta keliaudami. Tai tarsi natūrali mirtis – tokia pati, kokia miršta suaugę žmonės. Dalis embrionų gali nepasiekti gimdos, nes jiems neužtenka energetinių resursų. Tuomet gali įvykti negimdinis nėštumas, kai embrionas pradeda vystytis kiaušintakyje“, - pasakojo D. Serapinas.

Anot mediko, embriono vystymąsi galima suskirstyti į tris etapus – gemalinių lapelių stadiją, nervų sistemos bei atskirų organų formavimąsi. Nuo šių stadijų priklauso žmogaus sveikata ateityje.

18-tą dieną pradeda formuotis trys gemaliniai lapeliai, o iš kiekvieno lapelio formuojasi tam tikrų organų užuomazgos. Vienas lapelis atsakingas už nervų sistemą ir odą, todėl ne iš piršto laužta nuostata, kad glostomi naujagimiai, ypač jeigu jie neišnešioti, nervinės raidos prasme greičiau ir pasiveja buvusį atsilikimą.

Iš kito lapelio formuojasi visas jungiamasis audinys, kaulai, raumenys. Jei šis lapelis yra labai stiprus, tikėtina, kad ateityje žmogus bus profesionalus sportininkas ar tiesiog turės stiprų, ištvermingą kūną. Iš trečio lapelio vystosi vidaus organai. Nuo to, kaip jam sekasi vystytis, ateityje priklausys visų vidaus organų sveikata.

Anot D. Serapino, ypatingai svarbu, kad pašaliniai neigiami veiksniai (vaistai, hormoniniai kontraceptikai, virusai) nepažeistų besiformuojančios nervų sistemos. „Nors ši vystymosi stadija oficialiai dar nelaikoma žmogumi, tam tikri įvykiai joje gali būti lemtingi visam žmogaus gyvenimui“, - teigė pranešėjas.

Kodėl iš tas pačias chromosomas turinčių ląstelių vystosi skirtingų organų audiniai, mediko teigimu, mokslas dar negali atsakyti. Kaip ir iš kur embrionas nuo pat pirmos ląstelės genuose turi tam tikrą įrašą, kur bus viršus, apačia, kairė ir dešinė.

Tam tikras organas formuojasi šiek tiek skirtingu laiku. Kita vertus, šiuolaikinė aparatūra jau gali užfiksuoti kelių milimetrų dydžio embriono širdies susitraukimų dažnį. 6-7 savaičių embrionui formuojasi galūnės, akies nervas iš smegenų išauga iki akies, pradeda formuotis lęšiukas ir ragena. Šiuolaikinė aparatūra leidžia fiksuoti ir elektrinius smegenų impulsus. Tai rodo, kad embriono smegenys dirba. Tokiu metu embrionas pradeda judėti, nors pati mama jo judesius pajaučia tik 18-20-tą savaitę.

Vaisiumi embrionas pradedamas vadinti tik nuo 9-tos savaitės. 12 savaičių vaisius jau turi visas žmogui būdingas ypatybes, jam tereikia didėti, kad pasiektų brandą ir būtų pasiruošęs gimti.

Iki 12-tos savaitės daugiau nėštumų nutrūksta nei vystosi

Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės teigimu, nėštumo metu vaisių veikia, be jokios abejonės, visa aplinka – moters sveikata, ligos, moters gyvenimo būdas, įpročiai, net jos mintys.

„Dalies šių veiksnių poveikį mes galime įrodyti, paskaičiuoti, tačiau daugybės dalykų niekada neįrodysime, nes jie nepavaldūs mūsų tyrimų metodams. Tačiau visose kultūrose nėščiai moteriai nebuvo rekomenduojama, pavyzdžiui, išsiruošti į ilgas keliones, dalyvauti dideliuose žmonių susibūrimuose. Tuo metu žmonės tikrai nieko nežinojo apie mikroorganizmus, bet rėmėsi empiriniu patyrimu. Daugelį mūsų protėvių nuostatų dabar patvirtino mokslas“, - sakė pašnekovė.

Paklausta, kaip būsimą kūdikį veikia rūkymas, medikė priminė, kad visame pasaulyje apie trečdalį reprodukcinio amžiaus moterų reguliariai rūko. Lietuvoje tokių yra apie 22 proc. Viena iš 3 moterų nustoja rūkyti besiruošdama nėštumui arba jau pastojusi, kitos neįveikia šio įpročio ar iš jaudulio netgi pradeda rūkyti daugiau. 2008 m. duomenimis, tarp nėščių moterų rūkančių Lietuvoje buvo 4,7-5 proc., tačiau iš tiesų šis skaičius didesnis.

„Pas mus klinikose nėščios moterys rūko netgi prie plakato, kuris rodo, kaip rūkymas kenkia būsimam kūdikiui. Nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus, susidaro žalingos medžiagos, kurios lengvai praeina pro placentą, suriša vaisiaus hemoglobiną, kuris lemia aprūpinimą deguonimi, lėtina vaisiaus augimą, todėl per ilgesnį laiką vaisiaus vystymaisis ima atsilikti. Rūkymas du kartus padidina mažo svorio kūdikio gimimo galimybę (rūkančių mamų naujagimiai paprastai lengvesni 200 g), didina persileidimų, placentos atšokų, kurios pavojingos gyvybei, riziką. Todėl jeigu moteris nesugeba mesti rūkyti, ji turėtų bent mažinti cigarečių skaičių, vaizdžiai įsivaizduodama, kad jos vaisius rūko kartu su ja“, - aiškino R. Nadišauskienė.

Medikė labai griežta ir alkoholio atžvilgiu. Anot jos, vyresnės moterys dar prisimena laikus, kai gresiantis priešlaikinis gimdymas būdavo gydomas konjaku. Tačiau mokslinių duomenų, kad alkoholis sumažintų priešlaikinių gimdymų skaičių, nėra, todėl nėščiosioms rekomenduoja alkoholio atsisakyti.

Moterys vaistų atsisako nepamatuotai

„Dažnas alkoholio vartojimas, kai tai jau priklausomybė, sukelia alkoholinį sindromą, kurios pasekmė – vaisiaus vystymosi atsilikimas, centrinės nervų sistemos pažeidimai, galvos apimties sumažėjimas, netgi charakteringa veido deformacija. Kalbant apie nereguliarų alkoholio vartojimą, taip pat reikia atsiminti, kad etanolis turi toksinį poveikį, todėl gali paveikti vaisiaus ląstelių dauginimosi mechanizmą. Tai nereiškia, kad vaisiui pakenks jau viena taurė, tačiau nepavojinga riba nėra aiški. Dėl suprantamų priežasčių sudėtinga atlikti mokslinius tyrimus“, - įspėjo pašnekovė.

Anot R. Nadišauskienės, aplinkos veiksniams jautriausias vaisius iki 12 savaičių, kol susiformuoja organų sistemos. Kuo ankstyvesnis nėštumas, tuo pašaliniai veiksniai pavojingesni. „Šiuo metu vienintelė priemonė, turinti apsauginį poveikį nuo galimų apsigimimų – folinė rūgštis. Ji rekomenduojama visoms nėščioms moterims iki 12 savaičių ar bent jau pirmas 4-5 savaites, o dar geriau pradėti ją vartoti mėnesį iki planuojamo nėštumo. Patikimi tyrimai įrodė, kad ši rūgštis galimų apsigimimų skaičių sumažina du kartus“, - teigė medikė.

Vaistų vartojimas nėštumo metu, anot gydytojos, turi atitikti saikingumo kriterijus. Vaistai suskirstyti į keletą pavojingumo grupių. Yra visai nepavojingų vaistų ir yra tokių, kurių griežtai negalima vartoti, tačiau moteris kartais iš baimės nepamatuotai atsisako vartoti vaistus, nors ligos poveikis vaisiui gali būti stipresnis nei vaistų – netgi antibiotikų. Pavyzdžiui, vaisiui yra labai pavojinga aukšta temperatūra, nes gali sutrikdyti greitą ląstelių dauginimąsi.

„Jei moteris išgers tabletę nuo skausmo, tikrai nieko neatsitiks. Moterys dažnai neteisingai tapatina persileidimą su kokių nors vaistų vartojimu. Iki 12 savaičių iš tiesų nutrūksta didesnė nėštumų dalis negu vystosi. Todėl visiškai neprotinga savęs kaltinti dėl to. Šiuo atveju veikia labai daug veiksnių ir ne visada pavyksta nustatyti priežastis“, - sakė R. Nadišauskienė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (78)