Vieni nesupranta, kodėl už sąžiningą savo pareigų atlikimą medikams reikia „atsidėkoti“, kiti tikina, kad svetur medikai dovanomis netgi giriasi viešai, treti kaltina pačius pacientus.
A.Matulas: dažnai net nesvarbu, kada kyšis duodamas – prieš ar po
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sutinka, kad situacija nesikeičia daugybę metų. „Gal vien medikų dėl to kaltinti negalima, mat ir pacientai sau įsikalę, kad be kyšio nebus gydomi tinkamai, visgi matau didelę problemą. Ji nesprendžiama, nes nėra aiškios Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos. Kiek laiko šnekama, kad egzistuoja didžiuliai atlyginimų skirtumai tarp įstaigų vadovų ir likusio personalo. Buvo pažadėta parengti teisės aktus, kuriuose būtų aiškiai reglamentuojami atlyginimų dydžiai, tačiau tai nebuvo padaryta.
Taip pat nesuformuluojama aiški pozicija dėl pačių kyšių. Žmonės pamato, kad yra nekontroliuojami, kad su tokiais dalykais principingai nekovojama, todėl korupcija nemažėja. Šiuo atveju reikėtų aktyviau bendrauti su visuomene. Jei žmonės netoleruotų tokių dalykų, nesiūlytų kyšių ir netgi informuotų apie tokius atvejus atsakingas institucijas, situacija pasikeistų. Deja, šiandien žmonės netiki, kad jų skundas gali kažką pakeisti. Daug paprasčiau duoti kyšį dėl šventos ramybės ar tikint, kad bus geriau“, - svarstė pašnekovas.
Anot A. Matulo, dar viena bėda, kad žmonės nežino nei įstatymų, nei savo teisių, nei kokias paslaugas privalo jiems suteikti gydytojas. Žinybos, kurios turėtų pacientu informuoti, to nedaro.
„Lietuvoje gaji atsidėkojimo forma, prigijusi pas mus sovietmečiu. Tačiau ji suprantama pakankamai ciniškai. Todėl dažnai net nesvarbu, kada kyšis duodamas – prieš ar po. Atsidėkoti galima įvairiai – apsikabinti žmogų, paspausti ranką, galiausiai kokią gėlytę atnešti, atvirutę atsiųsti. Per savo gydytojo praktiką esu sukaupęs per 100 man siųstų kūdikių nuotraukų, kurių gimdymus priėmiau. Tokios dovanos daug malonesnės ir brangesnės.
Blogiausia, kad žmogus iš medikų elgesio pakankamai dažnai supranta, kad to atsidėkojimo reikia. Net egzistuoja tokie tipiniai pasakymai: jei gydytojas gauna gėlių, jis atviru tekstu pareiškia, kad jis nėra žolėdis. Tokia informacija labai greitai pasklinda tarp pacientų“, - pasakojo parlamentaras.
A. Matulo teigimu, šiandien lyg ir pakanka teisės aktų, baudų dydžių, netgi panaikinta riba, kai vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio (125 litų) kyšis būdavo vadinamas dovana. Dabar esą gali būti baudžiama ir už litą, jeigu gydytojas jo reikalauja.
„Tai tarsi užburtas ratas, todėl pasisakau už tai, kad medikams būtų atsidėkojama tik emocinėmis, simbolinėmis padėkomis – šypsena, geru žodžiu, gėlyte, atvirute, jeigu to reikia. Kiekvienas esame žmogus ir galbūt norisi sulaukti dėmesio, bet, kita vertus, kyla klausimas, kodėl už profesionalų darbą turėtų būti kažkokiais ypatingais būdais atsidėkojama. Kažkodėl nedėkojame policininkui už tai, kad jis sąžiningai atliko savo pareigas, ar kuriam nors kitam profesionalui“, - teigė A. Matulas.
L.Labanauskas: kodėl pas mus dovanos vadinamos kyšiais?
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas parlamentaro minėtą teisės aktą dėl dovanų valdininkams reglamentavimo supranta kitaip. Anot jo, panaikinus sumą, nuo kurios dovana jau vadinama kyšiu, atsidėkojimo formos tapo nereglamentuojamos ir neribojamos. Kitaip tariant, tiek Lietuvos, tiek ES įstatymai atsidėkoti medikams leidžia, o kaip tai bus daroma – palikta paciento vaizduotei ir galimybėms.
„Žinoma, kiekvienas žmogus sau yra pasaulio bamba ir jo sveikata jam pati svarbiausia. Todėl jis neturi kantrybės ir būtinybę palaukti dažniausiai įvertina kaip nedėmesingumą: nedaviau, todėl manęs negydo. Ir tuomet jis užsiima visokiais veiksmais, nors jam labai daug kartų būna pasakyta, kad šito nedarytų, o po to garsiai piktinasi, kad gydomas tik tuomet, kai duoda kyšį. Jau 10 metų apie tai kalbu, bet situacija nesikeičia“, - sakė medikas.
Lietuvos gydytojų sąjunga pavasarį su Specialiųjų tyrimų tarnyba rengė projektą, kurio metu medikams buvo skaitomos paskaitos apie korupciją. Anot L. Labanausko, kartu su tarnybos pareigūnais buvo padaryta išvada, kad sveikatos apsaugos sistemoje tikrosios korupcijos, kuri apibrėžiama kaip kyšis už tai, kad būtų gauta paslauga, nėra.
„Mes padarėme apklausą ir prašėme pacientų pateikti duomenis, ar buvo atvejis, kai jiems nebuvo suteikta pagalba. 90 proc. respondentų teigė, kad atsidėkojo jau po gydymo. Ir nė vienas nenurodė atvejo, kad kažkas be kyšio jiems nebuvo atlikta“, - tikino pašnekovas.
L. Labanauskas nemato nieko bloga, kad Lietuvoje nuo senų laikų gaji tradicija atsidėkoti medikams. Anot jo, visame pasaulyje dovanos nelaikomos kyšiais.
„Atsidėkojimo aktus savo akimis mačiau Vokietijoje, Švedijoje, kur medikų atlyginimai yra normalūs. Dovanos, pavyzdžiui, saldainiai, dedami ant specialaus staliuko skyriuje. Jais vėliau gali būti vaišinami neturtingi pacientai, vaikai. Gėlės teikiamos asmeniškai, o gydytoja ar slaugytoja viešai išeina į koridorių ir giriasi. Jei gavo gėlių, vadinasi, gerai dirbo. Pinigai taip pat duodami, išrašomi čekiai. Žmogus gali čekį išrašyti asmeniškai gydytojui arba skyriui. Čekiai kaupiami ir vėliau naudojami skyriaus reikmėms. Pas mus šios dovanos kažkodėl vadinamos kyšiais“, - stebėjosi pašnekovas.
Gydytojas prisipažino visada atsidėkojantis personalui, jei klinikose, kuriose ir jis pats dirba, gulėjo jo giminaitis. „Nuperku tortą, kavos ar šampano, jei gydytoja buvo moteris, būtinai dovanoju gėlių, taip pat slaugytojai kuo nors atsidėkoju. Nesuprantu, kas čia bloga – juk skyrius prižiūrėjo mano žmogų. Būtų negražus mano elgesys, jei to nedaryčiau“, - tikino L. Labanauskas.
Paklaustas, kodėl, jo manymu, susiformavo tradicija atsidėkoti tik už vienos profesijos žmonių darbą, pašnekovas teigė, kad tai normalu, kadangi gydytojas padeda išgelbėti didžiausią turtą – sveikatą. „Tai labai jautri sritis. O paties atsidėkojimo šaknys siekia dar Lenino laikus. Socializmo gyvavimo laikais darbininkai uždirbdavo kur kas daugiau už inteligentus, nes buvo manoma, kad tai teisinga – jie sukuria viską, ką mes turime. Tačiau Leninas pasakė – mokytojui ir gydytojui liaudis neleis numirti. Nuo tų laikų ši nuostata perduodama iš kartos į kartą“, - mano LGS vadovas.
Pacientai tikina pajutę stebuklingą kyšio galią
Patys pacientai šiuo klausimu pasiskirstę į dvi stovyklas. „Visai neseniai pats susidūriau su atveju, kai gydytojas pasakė, kad dabar jis negali išrašyti man reikalingų vaistų, nes jų šiuo metu nėra, ir pasiūlė ateiti po dviejų savaičių. Kai daviau kyšį, vaistai atsirado jau rytojaus dieną“, - prisipažino vienas internautas.
Jam antrinanti moteris teigė iki šiol save kaltinanti, kad neturėjusi kišenėje bent 50 litų, kai prašė gydytojo paskirti besikamuojančiam sunkiai sergančiam tėvui nuskausminamųjų. „Kaip šiandien matau save stovinčią prie durų ir maldaujančią padėti, o budintis gydytojas, išsidrėbęs fotelyje, žiūrėdamas televizorių teištarė: „Niekuo negaliu padėti“, - liejo ji apmaudą.
Internete galima rasti tokias „taksas“: skyrių vedėjai ar pamainos gydytojai tradiciškai už paguldymą į ligoninę be šeimos gydytojo siuntimo ima 200 Lt, gydymo ligoninėje laikas - 200-400 Lt, operacija (priklausomai nuo sudėtingumo) – nuo 200 iki 1000 Lt. Pavyzdžiui, klubo sąnario operacijai besiruošdami pacientai chirurgui esą duoda 500 Lt, anesteziologui – 100 Lt, slaugytojai – 50 Lt.
Keista ar ne, tačiau dažniausiai žmonės perka ne gydymo kokybę, bet dėmesį ir normalų bendravimą. „10 metų nesilankiau valstybinėje poliklinikoje, tačiau prispyrė bėda nuodugniai išsitirti sveikatą. Kai įėjau į kabinetą, šeimos gydytoja net akių į mane nepakėlė. Kai pradėjau vardinti, ką man skauda, ji tik akis išpūtė – esą 10 metų jokių tyrimų nedariau, o dabar esą prireikė visko. Iškart pasakė, kad nemokamų tyrimų nėra, o veido išraiška buvo tokia, tarsi būčiau visiems skolinga nusikaltėlė. Dabar svarstau – gal reikia kitam vizitui vokelį pasiruošti, kad sužinočiau diagnozę“, - nejuokaudama svarstė internautė.
Pasitaiko ir tokių pacientų, kurie prisipažįsta, kad be 20-30 Lt kišenėje ar saldainių dėžutės pas gydytoją net neina. Tuomet jie būna tikri – jei prireiks papildomų tyrimų ar siuntimo pas specialistą, juos gaus. Tuo tarpu dažnai pas gydytoją besilankanti pensininkė tikino, kad šeimos gydytojui apie 100 litų pakišą įteikia bent kartą per metus. Kad atėjo laikas gydytoją pamaloninti, pensininkė pajaučia iš elgesio su ja. Pinigai vėliau esą grįžta su kaupu – per kompensuojamų vaistų receptus bei kitas procedūras.
Kita grupė žmonių tikina niekada nedavę kyšio, tačiau gavo visą jiems reikalingą priežiūrą. Pavyzdžiui, vienam DELFI skaitytojui be jokių kyšių buvo atliktos net 4 operacijos ir visais atvejais jis neturėjo priekaištų ligoninės personalui.
„Vaikui apendicitą operavo – niekam nieko nedaviau, nes viskas buvo taip greitai, kad nesusiorientavome. Priežiūra buvo puiki, be priekaištų, gydytojas nesišypsojo, nemeilikavo, bet trumpai ir aiškiai suteikdavo visą informaciją. O kas operavo, net nežinau. Pati taip pat gulėjau ir gimdžiau už dyką – jokių nusiskundimų neturiu. Manau, žmonės tiesiog įpratę kišti pinigus. Jei nebūtumėte davę, ar būtų sąnario neįdėję? O gal be narkozės būtų operavę?“ - piktinosi kaltinimais medikams dar viena gydytojų pacientė.
Ar derėtų atsidėkoti gydytojui už gerus darbus jau po gydymo, žmonių nuomonės taip pat išsiskiria. Vieni teigia, kad jei pradėtume reikšti padėką visų profesijų žmonėms, kurie savo darbą atliko sąžiningai ir mandagiai aptarnavo, liktume be cento kišenėje. Kiti tikina, kad po sudėtingų, pavykusių operacijų gėlėmis ar dėžute saldainių jie išreiškia savo džiaugsmą. Žinoma, giliai širdyje kirba dar viena mintis – o jei pas šį gydytoją dar teks sugrįžti?
