Vartotojas neinformuojamas nei apie hormonus, nei apie antibiotikus
„Į maistą gali būti dedami tik natūralios kilmės maisto priedai bei maistinės medžiagos. Įgaliota valstybės institucija nustato Lietuvoje gaminamiems maisto produktams tokius sudėties ir kokybės reikalavimus, kad į maisto produktus nepatektų genetiškai modifikuoti produktai, maisto priedai, kurių poveikis žmonių sveikatai nėra moksliškai ištirtas, taip pat nustato maksimalų suminį leistiną maisto priedų ir papildų skaičių viename gaminyje bei atskirus reikalavimus maisto, skirto vaikams, gamybai, apribojant maisto priedų naudojimą“, - teigiama įstatymo projekte.
Didesni apribojimai bei jų kontrolė numatoma ir galvijų pašarų sudėčiai. Šiuo atveju siūloma nustatyti maksimalius suminius leistinus visų naudojamų preparatų – genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), hormonų, antibiotikų – kiekius.
Anot vieno iš projekto rengėjų, Seimo nario Gedimino Navaičio, įstatymo projektas tik nubrėžia bendrą kryptį, ją reikėtų tikslinti poįstatyminiais aktais, kurie turėtų apimti ir hormonų kiekį pašaruose, kuriais galvijai ir paukščiai šeriami, kad greičiau augtų. Anot jo, kiekviena šeimininkė puikiai žino, kuo skiriasi višta iš paukštyno ir iš bobutės kaimo.
Įstatymo projektu norima apriboti ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) plitimą. ES patvirtinta daugiau nei 30 genetiškai modifikuotų augalų veislių, leidžiamų naudoti maisto produktų gamybai. Tai sojų pupelės, rapsai ir kukurūzai. Vien genetiškai modifikuotų sojų produktai naudojami 35 tūkst. pavadinimų maiste.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, mūsų šalies parduotuvėse parduodami 24 pavadinimų augaliniai aliejai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, 7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, 31 pavadinimo saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų, vienos rūšies majonezas.
Vasarą VMVT paskelbė 96 kulinarinius gaminius, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Tai varškės ir kitokios spurgos, žagarėliai, čeburekai su mėsa, kepti pyragėliai su grybais, beliašai, kibinai, įvairių pavadinimų kotletai, lietiniai su įvairiais įdarais, kepti pusgaminiai iš mėsos, netikras zuikis, lazanija, plovas, žemaitiški blynai, bulvių plokštainis ir daugelis kitų. Genetiškai modifikuoto aliejaus ar majonezo pilama į prekybos centruose gaminamas daržovių salotas, taip pat į marinuotą silkę bei kitus žuvies gaminius.
„Atsisakymas GMO, mano požiūriu, būtų reikšmingas Lietuvos verslui. Jei būtume šalis, kurioje nėra GMO, taptume labiau patrauklūs užsienio turizmui, tai padėtų mūsų maisto eksportui, nes užsieniečiai išsivysčiusiose šalyse labiau vertina natūralų maistą“, - įsitikinęs G. Navaitis.
Anot jo, argumentai, kad turime paklusti ES teisės aktams ir negalime savivaliauti, yra niekiniai. „Pavyzdžiui, ES teisės aktai draudžia riboti GMO motyvuojant poveikiu žmonių sveikatai, nes jis nėra iki galo ištirtas. Tačiau nedraudžiama motyvuoti gamtos įvairovės išsaugojimu, nacionalinėmis tradicijomis. Tiesiog reikia pasirinkti teisingą argumentaciją. ES nėra draudimo institucija – ji suteikia šalims dideles galimybes iniciatyvai. ES yra 460 regionų, kurie yra uždraudę GMO išleidimą į aplinką, ir apie 2 tūkst. atskirų rajonų. Dėl to su Europos Komisija derasi kelios valstybės – Austrija, Vengrija“, - tikino pašnekovas.
Rinkos atstovai: susiaurinus pasiūlą vartotojai netektų galimybės rinktis
Prekybininkai įstatymo projektą kritikuoja ir vadina jį populistiniu. „ES teisinė bazė sukurta tam, kad reikalavimai maistui visose šalyse būtų vienodi. Nėra jokio pagrindo tiek gamintojams, tiek vartotojams abejoti dėl Europos Sąjungoje nuolat atliekamų tyrimų, kurių pagrindu visose šalyse yra nustatomos didžiausios leistinos maisto priedų normos. Pavyzdžiui, gamintojas, pagaminęs prekę Ispanijoje ar Vengrijoje, gali būti tikras, kad maisto prekė atitiks saugos ir kokybės reikalavimus bet kurioje kitoje ES šalyje“, - teigė „Nestle Baltics“ reglamentacinių reikalų specialistė Margarita Čėglytė.
Jai pritaria Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai. Anot instituto viceprezidento Giedriaus Kadziausko, apribojus galimų naudoti maisto priedų sąrašą tik iki visiškai natūralių priedų, išaugtų didelės dalies maisto produktų kainos, gamintojai turėtų prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, iš esmės pertvarkyti gaminimo procesus. Tokie pokyčiai pareikalautų papildomų investicijų. Kadangi maisto produktai yra vienas pagrindinių mažiau pasiturinčių šeimų išlaidų šaltinių, tokio pobūdžio reikalavimų sukelti kainų augimai skaudžiai atsilieptų gyventojų finansinei situacijai.
„Atsižvelgdamas į asmeninius prioritetus ir galimybes, pirkėjas išsirenka sau tinkamiausią produktą. Vartotojai, kurie labiau vertina kainą, perka pigesnius, daugiau priedų turinčius maisto produktus. Vartotojai, kurie nori įsigyti maisto produktų be priedų gali tai padaryti specializuotose parduotuvėse arba skyriuose už didesnę kainą. Papildomai apribojus maisto priedų naudojimą, žymiai sumažėtų produktų įvairovė rinkoje, ir vartotojai turėtų mažiau pasirinkimo galimybių“, - teigė ekspertas.
VMVT pozicija šiuo klausimu panaši. Anot specialistų, maisto priedai pagal ES teisės aktus leidžiami naudoti tik tuomet, kai po ilgalaikių bandymų su gyvūnais jie pripažįstami nekenksmingais. Maisto priedų vertinimą atlieka Europos maisto saugos tarnyba. Atsiradus naujiems duomenims apie neigiamą poveikį, maisto priedai vertinami iš naujo ir draudžiami.
Visgi VMVT specialistai pabrėžia, kad vartotojai gali pasirinkti, kokius produktus pirkti, įvertinę ženklinimo etiketėse nurodytą sudėtį. „Sveikiausias, be abejonės, yra ekologiškas maistas. VMVT nuolat agituoja gamintojus teikti rinkai kuo natūralesnius produktus, kad juose būtų kuo mažiau maisto priedų su „E“, arba ieškoti galimybių visai jų nenaudoti“, - teigiama tarnybos pranešimuose.
Vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė linkusi abejoti maisto priedų saugumu. Anot jos, ne paslaptis, kad nemažai anksčiau naudotų maisto priedų iš apyvartos išimami kaip nesaugūs, netgi sudarytas buvusių saugių maisto priedų kapinynas. Maisto priedų saugumu verčia abejoti ir faktas, kad juos draudžiama naudoti gaminant produktus, skirtus kūdikiams ir mažiems vaikams.
Beje, nuo šių mokslo metų sveikatos politikos formuotojai priėmė sprendimą uždrausti maisto produktų su tam tikrais maisto priedais pardavimus mokyklose. Į draudžiamų priedų sąrašą patenka saldikliai, dirbtiniai dažikliai, skonio ir aromato stiprikliai. Tačiau dėl minėto projekto Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai teigė projekto dar nesvarstę ir savo nuomonės neturintys. Seime projektas greičiausiai bus svarstomas tik pavasario sesijoje.
Maisto priedų ir natūralių žaliavų santykis išsikreipia
Viena revoliucingiausių projekto dalių, be reikalavimo dėti tik natūralius priedus, – suminis maisto priedų kiekis viename produkte, kurio ES nereglamentuoja. Nustatytas nekenksmingas žmogui maisto priedo kiekis nurodomas tik vienam maisto priedui, tačiau viename produkte priedų gali būti keliolika ar dar daugiau.
„Yra toks kalambūras. Klausia žmogus restorane: „Koks čia keistas patiekalas iš jautienos ir lakštingalų liežuvėlių?“ Padavėjas patikina, kad šių sudedamųjų dalių santykis – 50/50 proc. Paragavęs žmogus ginčijasi, kad liežuvėlio visai nesijaučia, tad kaip gali būti toks santykis? „Ogi paprastai – vienas liežuvėlis ir vienas jautis“, - paaiškina padavėjas. Taigi ir priedų gali atsirasti tiek, kad jie sudarys 50 proc. produkto“, - svarstė G. Navaitis.
Anot kitos įstatymo projekto rengėjos, Vidos Marijos Čigriejienės, siūlymas riboti maisto priedų skaičių viename produkte buvo pateiktas pasitarus su sveikatos specialistais. „Žiūrėsime, kaip reaguos Seimas ir, pirmiausiai, Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Tuomet ir bus aišku, ar šis punktas galutiniame variante liks. Negaliu garantuoti už Seimą, už komitetą – taip pat“, - teigė Seimo narė.
Anot jos, ar Seime bus daug ginčų dėl šių pataisų, priklausys nuo to, koks bus suinteresuotumas. „Kartais sunku prognozuoti. Matote, kas darosi dėl alkoholio – kiek suinteresuotų asmenų? Šiuo atveju, manau, irgi bus visko“, - svarstė pašnekovė.
Anot jos, verslo atstovai visada teigs, kad panašūs apribojimai kels produktų kainą. „Aišku, kai turguje perkame natūralų ūkininko produktą, jis yra brangesnis. Tačiau šiuo atveju turime galvoti apie perspektyvą, apie savo ir savo vaikų sveikatą. Tuo tarpu maisto produktai brangs bet kuriuo atveju. Kita vertus, gamybininkai greičiausiai rastų būdų, kaip pagaminti ir pigius produktus be priedų“, - svarstė V. M. Čigriejienė.
Pasak Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto doc. Anastasijos Vasiljevos, per trejus metus pavojingų maisto priedų Lietuvos rinkoje padaugėjo 12 proc. Specialistės teigimu, sovietmečio dešroje mėsos būdavo 95 proc., šiandien – vos apie 40 proc. Likęs produkto turinys užpildomas karagenais (tirštinanti medžiaga, užpildanti mėsos vietą dešroje), natrio nitritu, pirofosfatais, skonio ir aromato stiprikliais, dažikliais, konservantais ir kitais priedais. Iki 25 proc. baltymų dešroje gali sudaryti gaunami iš odos ir kitų antrinių galvijo dalių. Juos išduoda skylutės dešroje.
Šiuo metu pasaulyje naudojama daugiau kaip 500 maisto priedų, Lietuvoje – per 300. Jungtinių Tautų Maisto komisijos duomenimis, kai kurios Vakarų Europos firmos plečia ne tik ekologiškai pavojingų, bet ir išvystytose šalyse uždraustų maisto prekių eksportą. Mat mažiau kokybiškų produktų kaina 2 ar net 3 kartus mažesnė. Maisto priedai leidžia ne tik pratęsti produkto galiojimo laiką, mažinti natūralių sudedamųjų dalių (pavyzdžiui, mėsos) kiekį produkte, bet ir maskuoti nekokybiškas žaliavas.
