Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per šių metų 11 mėnesių Panevėžio apskrityje užregistruota 911 susirgimų vėjaraupiais. Vien lapkričio mėnesį užregistruota 245 vėjaraupių atvejai. Daugiausia serga Panevėžio, Rokiškio ir Biržų gyventojai, taip pat vaikai iki 17 metų, kurie sudaro beveik 96 procentus visų susirgusiųjų.
Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo Rimgaudo Markelio, šia liga paprastai sergama šaltuoju metų laiku, kai daug laiko praleidžiama patalpose, gaunama mažai saulės, nedaug būnama lauke. Nors nuo šios ligos galima apsisaugoti pakankamai veiksmingais skiepais, tačiau, vedėjo teigimu, tėvai dažniausiai tuo nepasinaudoja. R. Markelis spėjo, kad kai kurie tėvai mano, jog vėjaraupiai – vaikiška, pakankamai lengva liga ir nuo jos vaikų neskiepija. Kiti gal neišgali, nes skiepai nepigūs ir nėra įtraukti į privalomų skiepų, už kuriuos sumoka valstybė, sąrašą. R. Markelis mano, kad nors liga ir pakankamai įprasta, tačiau geriau nuo jos apsisaugoti.
Medikai vėjaraupių epidemijos tikina nepastebintys, tačiau kad sergančiųjų šia liga padaugėjo, tikina ir jie. Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Nijolės Marčiulionienės teigimu, užpernai užfiksuota 216 sergančiųjų vėjaraupiais, o šiemet iki gruodžio – 276. Ji spėjo, kad iki metų pabaigos tų atvejų dar padaugės. Tad bus nedidelė augimo tendencija.
Pasak jos, liga dažniausiai plinta lopšeliuose-darželiuose, kur užsikrėtus vienam vaikui per inkubacijos periodą užsikrečia dauguma. Medikė taip pat spėjo, kad tėvai dažniausiai nesureikšmina šios ligos, kuria vaikystėje perserga dauguma.
„Pavaikščios žali, vaistais išteplioti ir pasveiks“, – spėjo galimą tėvų požiūrį ji.
Dažniausias žinomas patarimas gydant šią ligą – nesikasyti, kad neliktų randų.
„Vaikas maždaug dešimčiai dienų izoliuojamas, bet gydymas nėra sudėtingas“, – aiškino medikė.
Pasak N. Marčiulionienės, rimtų komplikacijų būna retai. Dažnesnės jų – pūlingi spuogai, ausų uždegimas, balso stygų uždegimas.
Vis dėlto patariama skiepyti, nes vyresniame amžiuje šia liga sergama sunkiau. Tiesa, skiepai nepigūs, jų kaina šiuo metu svyruoja apie 140 litų, tačiau tėvai atveda skiepyti vaikus ir nuo šios ligos.
Naudinga žinoti
Vėjaraupiai – ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Didžiausią grėsmę vėjaraupių infekcija kelia kūdikiams, nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Vėjaraupiai plinta trim būdais: oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint, kalbant), taip pat per placentą (jei serga nėščioji) ir tiesioginio kontakto metu, kai yra liečiami bėrimai. Inkubacinis ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 11–21 dieną. Likus porai dienų iki ligos pradžios, žmogus jau gali užkrėsti kitus. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai – karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau išberia veido, plaukuotos galvos dalies, rankų, kojų – viso kūno – odą, kartais net gleivines. Beria bangomis, kas 1–2 dienas. Išbertas vietas labai smarkiai niežti. Asmuo, sergantis vėjaraupiais, aplinkiniams pavojingas apie 10 dienų, todėl labai svarbu, kad ligonis laikytųsi gulimo režimo, gertų daug skysčių.
