Buvo akivaizdu, kad vyresnių nei 75 m. vyrų seksualiniam aktyvumui turėjo įtakos vyriškas hormonas testosteronas. Tiesa, norint išsiaiškinti, ar hormonų terapija būtų palanki vyresniems vyrams, reikia daugiau tyrimų.
Vakarų Australijos universitete atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 2 700 vyrų 75 – 95 m. amžiaus. Jie atsakė į klausimus apie sveikatą, santykius ir seksualinį aktyvumą.
Senesni vyrai rečiau intymiai santykiauja, vis dėlto penktadaliui 90 – 95 m. vyrų seksas tebebuvo svarbus, ir tai sugriovė stereotipinę nuomonę, kad senesni žmonės aseksualūs.
Iš seksualiai aktyvių 40 proc. nesijautė patenkinti ir norėjo dažnesnio sekso.
Apie 30 proc. vyrų teigė turėję seksualinių santykių per pastaruosius metus, 48 proc. teigė, kad seksas svarbus. Peršasi išvada, kad daugelis norėtų seksualinių santykių.
Vyrų seksualumui turi įtakos amžius, testosterono kiekis, partnerės turėjimas bei ligos (diabetas, prostatos vėžys ir kt.).
Apie 40 proc. pastaruoju metu neturėjusių seksualinių santykių vyrų pareiškė, kad seksas jų nedomina.
