Pagal sergamumą – antras storosios žarnos vėžys kasmet diagnozuojamas 1,5 tūkst. žmonių, tūkstančio gyvybių gydytojams išgelbėti nebepavyksta.
Vėžiu slapuku vadinama liga sunkiai pastebima pirmoje ir antroje stadijoje, kuomet dar iki dviejų trečdalių gyvybių galima išgelbėti. Daugelis žmonių kreipiasi ligai jau įsisenėjus.
„Jie mato kokį kraujavimą, kokį negalavimą, pūtimus, gargaliavimus, bet nekreipia dėmesio ir neina pas gydytojus – mano, kad sutrikęs truputį virškinimas“, – pasakoja Tamara Tyrina, gydytoja endoskopuotoja.
Daugiau kaip metus šalyje bandoma storosios žarnos profilaktikos programa, anot medikų, atskleidė ligos mastus Lietuvoje. Pas šeimos gydytojus nemokamu testu pasitikrinus vien Vilniaus ir Kauno gyventojams, kurie dar jokių ligos požymių nejaučia, vėžys ar dariniai, iš kurių išsivysto ši liga, rasti 5–6 tūkst. žmonių.
„Neabejotinai tokia programa turėtų vykti visoje Lietuvoje. Kasmet mes nustatome apie 1500 naujų atvejų, apie 1000 dėl šios ligos pacientų mes prarandame, taigi galėtume tikėti, kad išgelbėsim 200–300 gyvybių“, – svarstė Narimantas Eevaldas Samalavičius, Onkologijos instituto Onkochirurgijos centro vadovas.
Ar profilkatiniais storosios žarnos tepinėliais pas šeimos gydytojus galės tikrintis ne tik Vilniaus ir Kauno, bet visos Lietuvos gyventojai, bus sprendžiama kitą rudenį, įvertinus ar ši bandomoji, tik dviejuose miestuose veikianti programa, pasiteisino.
Medikai net neabejoja, kad antras pagal sergamumą storosios žarnos vėžys privalėtų būti tikrinamas profilaktiškai, kaip šiuo metu gimdos kaklelio, krūties ir prostatos vėžys.
