Staiga užklupę šalčiai jau pareikalavo žmonių gyvybių, ligonines užplūdo įvairias traumas patyrę pacientai. Medikai ragina ypač saugotis nušalimų, kurių pavojus itin padidėja esant šaltam ir drėgnam orui.
Šalčio aukos – benamiai
Pirmos šių metų šalčio aukos – benamiai. Sušalęs vyras rastas gatvėje Marijampolėje, Klaipėdos ligoninėje dėl bendro kūno atšalimo mirė maždaug 60 metų moteris.
Vilniuje kasdien greitosios pagalbos ekipažai į ligonines gabena po 4–5 gatvėje rastus sušalusius asocialius asmenis.
„Jiems nustatytas bendras kūno atšalimas. Buvo išgėrę, parkrito, nesugebėjo pasikelti ir užmigo. Apsiavę lengvais medžiaginiais sportiniais bateliais. Jei išgyvens, laukia galūnių amputacija ir invalidumas“, – pasakojo Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė.
Tinkamai sutvirtinti galūnę
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje per dieną pagalba suteikiama vidutiniškai dviem dešimtims įvairias žiemos traumas patyrusių žmonių.
Dažniausiai pasitaikančios traumos – čiurnos patempimai, kaulų lūžiai, išnirimai, galvos sumušimai bei riešo ir alkūnės traumos. Kaip sakė Sveikatos mokyklos ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė, lūžus kaulams, svarbiausia – tinkamai suteikti pirmąją pagalbą, sutvirtinant pažeistą galūnę, kad ji nejudėtų, nesilankstytų per sąnarius aukščiau ir žemiau lūžio vietos.
Galūnių įtvarais gali tapti įvairūs po ranka pasitaikantys plokšti, siauri daiktai: lentelė, liniuotė, standžiai susuktas laikraštis ar žurnalas. Juos reikėtų apvynioti minkšta medžiaga ir pritvirtinti prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu, virvele, skarele. Įtvaro negalima dėti ant žaizdos. Taip pat negalima patiems traumuotos galūnės taisyti ar tiesinti, tempti ar sukti.
Jei lūžis atviras, prieš sutvirtinant būtina sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. Išlindusių kaulų nuolaužų negalima stumti į žaizdą.
Oda pirmiausia pabąla
Medikai perspėja ypač saugotis nušalimų, kurie itin pavojingi, kai laikosi šaltas ir drėgnas oras, kaip pastarąją savaitę.
Esant šaltam orui patariama avėti patogiais, tik ne per ankštais batais, vilkėti šiltais drabužiais. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos ar arbatos. Negalima eiti į lauką pasitepus kremu, kurio sudėtyje yra vandens.
Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė.
Dažniausiai nušąla galūnės – kojos, rankos ir veido dalys – ausys, nosis, skruostai.
Nušalusi oda pabąla, paskui pamėlynuoja. Nušalusią vietą skauda, tačiau ilgainiui skausmas išnyksta. Tuo džiaugtis nereikėtų, nes skausmas išnyksta audiniams apmirus. Tose vietose gali atsirasti žaizdos, į jas gali patekti infekcija. Nušalusias galūnes gali tekti amputuoti.
Daug greičiau nušąla sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekusieji, pavargusieji, neblaivūs. Pastariesiems nuo alkoholio išsiplėtusios kraujagyslės trumpam suteikia šilumos pojūtį, tačiau ji į aplinką išsiskiria dar greičiau.
Keturi nušalimo laipsniai
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Alina Didžiokienė teigia, kad nušalimo pasekmės priklauso nuo nušalimo laipsnio. Pirmo laipsnio nušalimas konstatuojamas tada, kai nušalusi vieta yra pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Kai pasveikstama, nušalimo vieta lieka jautri šalčiui. Uždegimas praeina per kelias dienas.
Esant antro laipsnio nušalimui žūsta paviršiniai odos sluoksniai. Ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiajam pakyla temperatūra, krečia šaltis. Pagijus nušalusi vieta lieka nejautri ir skauda.
Trečio laipsnio nušalimas pasireiškia visų odos sluoksnių nekroze. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.
Ketvirto laipsnio nušalimas konstatuojamas, kai žūsta kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10–14 dienų.
„Nušalti galima labai greitai, todėl reikia mokėti teisingai teikti pirmąją pagalbą, – patarė A.Didžiokienė. – Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Jokiu būdu negalima trinti nušalusios vietos, juolab nešildyti jos karštu vandeniu. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu audiniu ir skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.“
Bendruoju kūno sušalimu vadinama būsena, kai, ilgai veikiant šalčiui, vėjui ir vandeniui, kūno temperatūra nukrinta žemiau 35 °C.
Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti reikiamos temperatūros. Šaldamas žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau 30 °C, žmogus miršta.
