Užklupus ūmiai ligai gailestingumo tikėtis taip pat neverta, nes pirmiausiai gydytojas priims planinius pacientus, kurių dauguma atvyko tik recepto išsirašyti. Nebent už konsultaciją susimokėtum.
Dauguma pacientų pas gydytoją ateina tik popieriuko
Parlamentarai teigia apsilankę poliklinikose, apie kurias girdi daugiausiai pacientų nusiskundimų. Buvo pasirinktos Antakalnio, Vilniaus rajono bei Naujosios Vilnios poliklinikos. Pastarojoje lankėsi ir komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Anot jo, kalbantis su gydytojais akcentuojamos tik sisteminės problemos, kurios nuo įstaigų vadovų esą nepriklauso, o visa kita yra gerai. Tačiau poliklinikoje pasimatė tikroji padėtis.
„Prie vieno šeimos gydytojo sėdėjo septyni žmonės. Du iš jų buvo be talonėlių – jie sirgo ir laukė gydytojo malonės, kada šis juos priims, o visi kiti, užsirašę iš anksto, atėjo tik vaistų, kuriuos jie pastoviai geria, recepto sau ar giminaičiams. Kad šiuos vaistus gautų, šeimos gydytojas juos turi nusiųsti pas specialistą. Beje, viena moteris buvo prieš kelias dienas grįžusi iš ligoninės po kardiologinės operacijos. Vakar jai padarė tyrimus ir liepė atsakymo ateiti šiandien. Tačiau niekas nesuorganizavo, kad jis būtų parengtas – ji laukė bendroje eilėje, kol atsiras laisvas laikas“, - teigė Seimo narys.
Jo teigimu, eilės poliklinikose sudaromos dirbtinai, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kažkodėl iki šiol nesugeba parengti supaprastintos kompensuojamų vaistų nuo lėtinių ligų receptų rašymo tvarkos – kad nereikėtų kas mėnesį žmonių siuntinėti pas specialistą, pagaliau, kad vaistus lėtine liga sergantiems žmonėms būtų galima išrašyti ilgesniam laikui.
„Dauguma žmonių laukia tik popieriuko, o šeimos gydytojo institucija neveikia. Jam nesudarytos sąlygos dirbti, jis neturi procedūrinio kabineto, kad galėtų apžiūrėti pacientą, o jei šis pasiskundžia kokio nors organo skausmu, iškart siunčiamas pas specialistą. Sutikome moterį, kuriai skaudėjo ausį. Ji teigė, kad gydytojas net neapžiūrėjo jos, tik parašė siuntimą pas ausų gydytoją.
Kitas pacientas, tolimųjų reisų vairuotojas, buvo labai piktas. Jis kreipėsi dėl skrandžio skausmų, tačiau pas šeimos gydytoją jį registravo tik po savaitės. Neapsikentęs skausmo jis išsityrė privačiai – buvo diagnozuota skrandžio opa. Esu nustebęs, kad eilės susidaro tik dėl receptų, o sergantys žmonės nepatenka. Sutikome pacientę, kuri jau dabar buvo pasiėmusi talonėlį pas tą patį gydytoją po mėnesio, nes vėl reikės išsirašyti vaistų“, - sakė A. Matulas.
Registratūros darbas, anot jo, organizuojamas blogai. Nors žmogus užsiregistravęs iš anksto, jo kortelės kabinete nėra, jis siunčiamas jos pasiimti, stovi prie langelio eilėje, o visi jo laukia.
„Daug mokamų tyrimų čia nematėme, tačiau kuriozų visokių yra. Pavyzdžiui, reabilitacijos paslaugų atėjęs žmogus iš gydytojo kabineto siunčiamas į kitą aukštą susimokėti už paklodę, tuomet turi grįžti ir tik tada priimamas. Negeras estetinis įspūdis liko nuo vizito į vyriausiojo gydytojo kabinetą. Gal žmogus po ligos, tačiau jis labiau panašus į ūkvedį nei į įstaigos vadovą. Jo kabinetas – visas prirūkytas, smirda. 10 metų neteko tokių dalykų matyti“, - stebėjosi parlamentaras.
Pati poliklinika, jo teigimu, buvo švari. Nors informacija, kurios įstaigos bus tikrinamos, buvo paskleista tik ryte, susidarė įspūdis, kad parlamentarų vizito čia jau laukta.
Už nemokamas konsultacijas pacientai verčiami mokėti
Iš tam tikrų ženklų parlamentarams susidarė įspūdis, kad jų laukė ir Antakalnio poliklinika. „Poliklinikoje įdiegta nauja registracijos tvarka, informacijos daug, yra atskiras langelis mokamoms paslaugoms, tačiau įkainiai iš stendo labai greitai dingo – vos spėjau nufotografuoti. Žmonės teigė, kad turi mokėti už konsultaciją pas antro lygio specialistus. Esą šeimos gydytojas pasakė, kad metų pabaiga, pinigų nebėra, todėl jei žmogus nori pas specialistą, šiuo atveju – pas endokrinologą, turi susimokėti.
Specialistų konsultacijos tenka laukti apie mėnesį, o, pavyzdžiui, pas kardiologijos specialistus, net 52 dienas ir daugiau. Pas šeimos gydytoją pacientai patenka per keturias dienas“, - teigė komiteto narė Dangutė Mikutienė.
Parlamentarė paminėjo, kad fizioterapijos seansai gaunami tik penki, nors visi supranta, kad tos penkios procedūros negelbės. Už likusias žmogui tenka mokėti. Taip pat net po 25 litus tenka mokėti už lašinę, todėl pensininkai, kuriems dažniausiai ir reikia tokių procedūrų, teigia dažnai atsisakantys gydymo. Taip pat nėra aišku, kiek nemokamų tyrimų gali išrašyti šeimos gydytojas, o kada dėl nemokamo tyrimo reikia siųsti pas specialistą.
„Kad tenka ilgai laukti už durų atėjus savo laiku, žmonės nesiskundė, tačiau jie pabrėžė, kad gydytojas daugiau rašo nei su jais bendrauja. Popierizmo tikrai labai daug – du šeimos gydytojai turi vieną slaugytoją. Manau, reikėtų atlikti šeimos gydytojo darbo efektyvumo analizę. Dabar nėra vertinama jų darbo kokybė. Be to, yra pavojus, kad įstaiga neakivaizdžiai gali skatinti mokamus tyrimus“, - sakė D. Mikutienė.
Anot Seimo nario Gedimino Navaičio, šeimos gydytojas daugiau nei pusę, o gal du trečdalius konsultacijai skirto laiko užsiima dailyraščiu, o ne bendravimu. „Kodėl SAM nesugeba parengti kodų, kad rašyti reikėtų mažiau? Šeimos gydytojo statusas nediskutuojamas, tai kaip šventa karvė, bet atlikus auditą, būtų aiškiai pastebėta, kiek laiko jis dirba kaip gydytojas, o kiek laiko gaišina save ir pacientus, siųsdamas juos pas specialistus, kad vėliau jiems nereikėtų mokėti. Taigi norint gydytis, reikia būti pensininku ir turėti daug laiko“, - teigė parlamentaras.
Vilniaus rajono poliklinikoje apsilankę Seimo nariai, kaip bebūtų keista, išgirdo, kad ši poliklinika, palyginus su kitomis, yra tikras rojus. „Pas neurologą, okulistą patekti galima per tris savaites, pas kardiologą – per 5-6. Šeimos gydytojas aptarnauja tą pačią dieną, tik gal reikia kiek palaukti. Gydytojų atlyginimai čia taip pat dideli, norintieji gali užsidirbti iki 6 tūkst. litų. Kiekvienas gydytojas turi po slaugytoją. Daugelis pacientų, ypač jaunos moterys, teigia patenkintos šia poliklinika“, - pasakojo Seimo narė Vida Marija Čigriejienė.
Kita vertus, ši poliklinika nėra perpildyta. Kad greičiau patektų pas gydytojus, prie jos linkę prisirašyti net miestiečiai.
Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė, apibendrindama parlamentarų įspūdžius, tikino, kad SAM pagal pacientų skundus atliko 182 neplaninius patikrinimus gydymo įstaigose, tačiau pasitvirtino vos 9 atvejai. „Gal tiesiog labai mažai kalbame apie tai, kas yra gerai, tačiau labai akcentuojame neigiamus dalykus“, - teigė SAM atstovė. Anot jos, ministerijoje kiekvienai lėtinei ligai sudarytos darbo grupės, ruošiančios supaprastintą receptų išrašymą tvarką. Planuojama didinti ir slaugytojų skaičių – siekiamybė, kad kiekvienas gydytojas turėtų bent po pusantros slaugytojos. Tuo tarpu darbo organizaciniai trūkumai esą akmuo į savivaldybių daržą, kurios ir yra daugumos poliklinikų steigėjos.
