O jei maiste, pavyzdžiui, jogurtuose, ir nėra dirbtinių priedų, gali būti etiketėje nepažymėtų antibiotikų. Maisto ekspertė Anastasija Vasiljeva guodžia tik tuo, kad priedų prifarširuotus produktus įmanoma atpažinti.
Kuo produktas gražiau atrodo – tuo daugiau priedų
„Mano pirmosios žinios apie priedus gautos prieš 10 metų iš pas mus dirbusios amerikietės dėstytojos, kuri mokė anglų kalbos. Ji papriekaištavo, kad per daug greitai apsiperkame. Ką ji turėjo omenyje, supratau tik kartu nuėjusi į parduotuvę. Moteris tyrinėjo visas etiketes, produktų sudėtį ir ieškojo „gerų“ prekių. Labiausiai ji žavėjosi mūsų pieno produktais ir duonos gaminiais. JAV jau tada žmonės žinojo, kad yra pavojingi maisto priedai, ir turėjo ekologinių prekių parduotuves.
Lietuvoje tuo metu apie priedus mes mažai ką žinojome. Kita vertus, jų nebuvo tiek daug kaip dabar. 1984 m. teko lankytis mėsos kombinate ir ragauti „daktarišką“ dešrą, kurią visi mėgome. Joje buvo 95 proc. mėsos – pati mačiau technologinę kortelę, tuomet tai nebuvo paslaptis. Dabar specialistai teigia, kad daktariškoje dešroje yra apie 40 proc. mėsos, o kuo mažiau mėsos, tuo daugiau priedų. Tuo tarpu žmogus per metus suvalgo apie 40 kg mėsos produktų“, - pasakojo Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto doc. A. Vasiljeva.
Maisto priedai gali būti žymimi 2 būdais: nurodant grupės pavadinimą pagal atliekamą funkciją ir priedo pavadinimą ( pvz., antioksidantas askorbo rūgštis) arba nurodant grupės pavadinimą pagal atliekamą funkciją ir E numerį (antioksidantas E300). Leidžiami naudoti priedai laikomi nepavojingais, jei naudojami leistinais kiekiais. Bėda ta, kad nevertinamas suminis priedų poveikis, o pasitaiko nemažai produktų, kuriuose jų gali būti net daugiau nei 10.
„Mūsų vaikai mėgsta virtas dešreles, nes nuo mažens priprato prie karagenanų (polisacaridų), natrio nitrito, pirofosfatų skonio. Ne veltui teigiama, kad iki 5 metų amžiaus vaikas gauna viską, ką turės visą gyvenimą. Todėl reikėtų susirūpinti tiems tėvams, kurie tingi patys gaminti maistą, o pasirenka lengviausią kelią – nuveda vaiką į greito maisto restoraną“, - įspėjo specialistė.
Anot pašnekovės, daugelis žmonių mano, kad jei dešrelė rausva, ji skanesnė ir sveikesnė, o yra atvirkščiai. Su ryškiai raudona dešra reikia elgtis atsargiai, joje bus daug dažiklių. Tačiau jei dešra yra labai tamsios spalvos, joje yra daug konservantų. Ne visada brangiausia dešra yra tikrai geriausia, todėl specialistė žmonėms pataria visada patyrinėti etiketę.
Nors nemaža dalis gamintojų sąžiningai rašo, kokius priedus deda į produktą, anot A. Vasiljevos, etiketėje ne visada nurodyta visa produkto sudėtis. Pavyzdžiui, ne visi gamintojai nurodo, kad deda karagenano (E407, E450). Tai tirštinanti medžiaga, kitaip tariant, užpildanti mėsos vietą dešroje. Taigi mes mokame už mėsą, o gauname ne ją. Kita vertus, tai galima patikrinti pačiam. Jei sardelės kepinant trūksta, vadinasi, karagenano yra: drėgmės perteklius išgaravo ir nenatūrali odelė įtrūko. Karagenano yra ir tuomet, jei dešrelę šildant mikrobangų krosnelėje ji išsipūtė.
Jei dešroje yra skylutės, naudojami baltymai, gauti iš odos ir kitų antrinių dalių. Jų gali būti iki 25 proc. Dešra, kurioje yra daugiau mėsos, būna kietesnė. A. Vasiljeva šmaikštauja, kad geriausiai natūralią dešrą atpažins katinas, kurio uoslė 14 kartų geresnė nei žmogaus.
Pavojingiausių maisto priedų sąrašas
Šiuo metu pasaulyje naudojama daugiau kaip 500 maisto priedų, Lietuvoje – per 300. Kuo produkte maisto priedų mažiau, tuo jis brangesnis. Jei suskaičiavote jų apie 10, specialistė pataria tokio produkto atsisakyti. Mažai tikėtina, kad tie priedai bus natūralūs ir nepavojingi.
Pašnekovė išskiria kelis itin pavojingus maisto priedus. E250 (natrio nitritas) – dažiklis ir konservantas, kuris tam tikromis dozėmis sukelia apsinuodijimą, laikomas kancerogenu, tačiau kol kas jo nėra kuo pakeisti. Kad šio maisto priedo yra daug, galima įtarti, jei produktas sūrus. Jo dedama į dešreles, kitus mėsos gaminius, sūrį.
Kitas pavojingas maisto priedas – E621 (natrio glutamatas). Tai aromato ir skonio stiprintojas, kuris gali būti natūralus (gaunamas iš jūros dumblių), tačiau brangus, ir cheminis (pigesnis). Glutamatas sukelia depresiją, nuovargį, hiperaktyvumą. Be to, prabilta apie tai, kad tai viena iš plintančio nutukimo priežasčių, kadangi glutamatas veikia mūsų smegenų centrus, susijusius su alkiu. Taip pat yra duomenų, kad šis maisto priedas sukelia akies tinklainės irimą ir glaukomą. Jo gausu vaikų mėgstamose dešrelėse, bulvių traškučiuose, užšaldytuose pusfabrikačiuose.
Specialistė pataria vengti gazuotų gėrimų, virtų dešrelių, saldainių su dažikliais, tortų, kuriuose gausu E, bulvių traškučių. Taip pat reikia nepamiršti kruopščiai plauti vaisius, kadangi jie, kad negestų, apdorojami konservantais Е230, Е231 ir Е232. Tai fenoliai, kurie net mažomis dozėmis sukelia vėžį.
Paskutiniais metais išaiškėjo, kad labai plačiai vartojamas saldiklis sacharinas (E954) taip pat yra kancerogenas. Pašnekovė savo pirkinių krepšelyje taip pat vengia butiloksianizolio (E320), kurio yra čipsuose ir kramtomojoje gumoje, bei visų dirbtinių dažiklių, kurie yra saldainiuose, konditerijos gaminiuose, gėrimuose, nervų ląstelių pažeidimus skeliančio natrio gliukonato (E576) – rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, dedamos į padažus, sriubas, šaldytus pusfabrikačius.
„Verta žinoti, kad konservantai ir stabilizatoriai veikia kaip antibiotikai. Stabilizatoriai dažniausiai būna gyvulinės ir augalinės kilmės, pavyzdžiui, E406 (agaras), bet nemažai jų yra chemiškai apdoroti. Emulgatoriai yra mineralinės medžiagos, tačiau gamtoje rasime natūralių emulgatorių, kurie toksiški arba net nuodingi. Antioksidantai gali būti gamtiniai (citrinos rūgštis E330, lecitinas E322, askorbo rūgštis E 300, vitaminas E E307, soda E500), tačiau labiau paplitę dirbtiniai antioksidantai“, - vardijo pašnekovė.
A. Vasiljeva įspėja, kad ir natūralūs antioksidantai tam tikrais atvejais gali būti pavojingi. Nors mes žinome, kad askorbo rūgštis netgi didina atsparumą ligoms, o lecitinas gerina smegenų veiklą, tačiau mūsų organizmas moka sintetinti pakankamą šių medžiagų kiekį iš maisto. Visa kita, ką žmogus gauna maisto papildų pavidalu, gali sukelti perdozavimą. Tuomet net, atrodytų, „nekalta“ citrinos rūgštis tampa stipriu kancerogenu, kuris kaupiasi organizme, o lecitinas – cholesterino šaltiniu.
Kaip atpažinti sveikatai naudingą jogurtą
Anot pašnekovės, vienas natūraliausių lietuviškų produktų – be maisto priedų iškepta duona. Jos pasiūla mūsų rinkoje tikrai didelė.
Tuo tarpu jogurtus, kurie laikomi vienu naudingiausių maisto produktų, rinktis reikėtų labai atidžiai. Šis rūgštaus pieno produktas gaunamas pridedant gyvų laktobakterijų. Tačiau jeigu jame yra nors 2 gyvos bakterijos, po savaitės jų bus 2 milijardai ir indelis išsipūs. Ne paslaptis, kad net bifido bakterijomis praturtinti produktai išbūna kur kas ilgiau. Anot specialistės, taip yra todėl, kad tų bakterijų iš tiesų ten nėra. Mat bakterijos paprastai gyvena 7 dienas, o produkto galiojimo laikas nurodomas ne mažiau kaip dvi savaites. Kita vertus, galima rasti jogurtų, kurie po savaitės šaldytuve tikrai išsipūs.
Jeigu jogurte yra vaisių gabaliukų, būtina žinoti, kad tada jie būna švitinti, chemiškai apdoroti, pridedama antibiotikų. Kitaip jogurtas sugestų. Taigi pats geriausias jogurtas – be jokių priemaišų, kurio galiojimo laikas – labai trumpas.
„Patarčiau jogurtą gaminti patiems arba gerti kefyrą su uogomis ar supjaustytais vaisių gabaliukais. Dar reikėtų kalbėti apie įpakavimą, kuris suvilgomas antibiotikais. Laikant pieną tokiame pakelyje, aišku, kad antibiotikai į jį pereina. Todėl pieną reikėtų pirkti ne antiseptiniame pakelyje, kitaip tariant, ne tetra pakuotėje“, - aiškino specialistė.
Per 3 metus pavojingų maisto priedų padaugėjo 12 proc.
A. Vasiljeva maisto priedus tyrinėja jau trejus metus. Per tą laiką, jos teigimu, mūsų rinkoje pavojingų priedų padaugėjo 12 proc. Jų turi 99 proc. gatavų padažų, didelė dalis prieskonių mišinių ( E621), daugelyje mėsos gaminių.
„Dabar, kai daugiau žinau, tapo sunku apsipirkti. Mano pirkinių krepšelis iš tiesų pasikeitė. Labai retai perkame bet kokią dešrą, dešreles. Sūnus skundžiasi, kad su manimi sunku, nes beveik niekas man netinka. Stengiuosi, kad viename produkte būtų ne daugiau kaip 2 mažiausiai pavojingi priedai“, - atviravo pašnekovė.
Specialistė teigia suprantanti ir gamintojus. Pastarieji nori gauti pelną ir turėti kuo mažiau nuostolių, o be priedų tai neįmanoma. Be to, natūralūs priedai – brangūs, todėl gamintojai pasirenka pigesnius, bet cheminius. Pirkėjų pasirinkimą taip pat kol kas riboja pinigai.
„Tačiau jei mes norime turėti sveiką visuomenę, kažkam reikia pradėti. Jei vartotojai rinktųsi sveikus produktus, tai priverstų gamintojus keisti savo požiūrį į gamybą. Visgi manau, kad gyvenimas privers vartotoją domėtis šiais klausimais. Aš tikiu vartotojų sąmoningumu. Reikėtų išsamesnės informacijos apie priedus pardavimo vietose. Kol kas tokios informacijos labai trūksta“, - svarstė A. Vasiljeva.
Visgi pašnekovė pataria rinktis lietuviškas prekes, kurios iš tiesų daug geresnės už importines. Mat užsienyje įmonė paprastai gamina 3 kategorijas to paties produkto: naudojimui šalies viduje, eksportui į kitas išvystytas šalis, išvežimui į besivystančias šalis. Trečiai kategorijai priskiriama apie 80 proc. maisto produktų ir gėrimų, eksportuojamų iš JAV ir Vakarų Europos.
„Jungtinių Tautų Maisto komisijos duomenimis, kai kurios Vakarų Europos firmos plečia ne tik ekologiškai pavojingų, bet ir išvystytose šalyse uždraustų maisto prekių eksportą. Reikia pažymėti, kad Vakarų pirkėjai gerai suvokia švaresnių maisto produktų vertę, tuo tarpu mūsų pirkėjams kol kas dar svarbiausia kaina. Mažiau kokybiškų produktų kaina 2 ar net 3 kartus mažesnė“, - apgailestavo pašnekovė.
