Sudėtingas procesas
Kalbėjimas atrodo toks natūralus ir paprastas procesas, kad kol jis vyksta sklandžiai, visų tuo metu veikiančių mechanizmų neįsisąmoniname, tiesiog šnekame, dainuojame, deklamuojame, skaitome paskaitas, pranešimus – balsas tiesiog sklinda iš gerklės, atspindėdamas minčių turinį. Tačiau iš tikrųjų viskas yra kur kas sudėtingiau. Kalbos sistemą sudaro gerklos, ryklė ir nosis.
Gerklos yra pagrindinis garsų, o jose esančios balso stygos – balso formavimo organas. Kai šie kalbos organai yra sveiki, garsas, sklisdamas per ryklę ir nosį, įgauna individualų balso aukštį, atspalvį, tembrą ir stiprumą. Tačiau sudėtingame kalbos formavimosi procese nemenką vaidmenį vaidina ir klausos organai, taip pat smegenys.
Sutrikus klausai žmogus, kad girdėtų savo balsą, pradeda kalbėti garsiau ar net rėkia arba jo kalba pasidaro „bespalvė“, be emocijų, nerišli. Patyręs galvos traumą, neretai žmogus negali kalbėti, kartais net nesupranta jam sakomų žodžių. Kalbos aparatas yra labai jautrus – garsiai nusijuokus, išgėrus šalto gėrimo ar truputį sušalus, balsas gali prikimti.
Priežasčių daug
Anot Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjo Broniaus Praškevičiaus, priežasčių, dėl kurių gali pasikeisti balsas, yra labai daug. Kartais užkimstame dėl nuolatinio buvimo retai vėdinamose patalpose, kurių oras yra labai sausas, ilgesnį laiką pašnekėję lauke pučiant žvarbiam vėjui, audringai susiginčiję su bičiuliu.
Balso klosčių virpėjimą gali sutrikdyti ir menkai su aplinkos sąlygomis susiję veiksniai, pvz., stresas, emocinė įtampa, kai reikia kalbėti prieš didelę auditoriją, dalyvauti pokalbyje dėl darbo, laikyti egzaminą žodžiu ir pan. Tokiais atvejais balsas susilpnėja, pradeda virpėti, keičiasi jo diapazonas (jis tampa aukštas arba žemas), arba visai išnyksta, negalime pratarti nė žodžio. Gydytojo teigimu, balso skambesys labai priklauso nuo mūsų vidinės būklės, nes yra valdomas tam tikrų nervinių impulsų.
Neretai užkimimas pasireiškia kaip vienas iš pagrindinių įvairių gerklų ligų simptomų. Juo gali prasidėti ir paprasta virusinė infekcija, peršalimas, kvėpavimo takų uždegimai, tuberkuliozė, ir labai sunkūs, kartais gyvybei pavojingi susirgimai – gerklų edema, piktybiniai ar nepiktybiniai navikai.
Juos vis dažniau jaunesnio amžiaus žmonėms sukelia žalingi įpročiai – rūkymas, svaigiųjų gėrimų, kartais ne pačios geriausios kokybės, vartojimas, teigė B.Praškevičius, kurio vadovaujamame skyriuje gydoma nemažai tokių pacientų. Balso kokybė prastėja ir dėl netaisyklingos fonacijos. Tada padidėja gerklų raumenų tonusas, traumuojamos balso klostės, ant jų gali atsirasti mazgelių, polipų, fibromų.
Balso užkimimas ne visada tiesiogiai susijęs su balso stygų ar gerklų pažeidimais – tai gali atsitikti sergant kai kuriomis venerinėmis, pvz., sifiliu, krūtinės ląstos, virškinamojo trakto, skydliaukės ar kitomis ligomis, patyrus kaklo, galvos traumas.
Dusulys pavojingas
Ypač dažnai dusliu, šiurkščiu, kimiu balsu kalbame žiemą, kai organizmo atsparumą įveikia viršutinių kvėpavimo takų ligos, ryklės ar gerklų uždegimas – laringitas, kurį paprastai sukelia virusai. Kadangi balso stygos yra gerklose, todėl susirgus labiausiai ir nukenčia balso funkcija. Tuo pat metu jaučiamas gerklės perštėjimas, deginimas, skausmas, dažnai sausai kostima.
Ši liga nėra labai sunki, tačiau gerklų gleivinės uždegimas sukelia jos paburkimą, patinimą ir endemą, susiaurina ir kvėpavimo plyšį tarp balso klosčių, todėl pradedama dusti. Tai gali būti pavojinga gyvybei. Be to, dažnai besikartojantis laringitas gali pereiti į lėtinę formą, ypač jei kartu sergama lėtine sloga, sinusitu, tonzilitu, rūkant, vartojant alkoholį, dirbant šaltose, drėgnose, nevėdinamose patalpose.
Padeda tylėjimas
Gydytojo B. Praškevičiaus teigimu, užkimus geriausias vaistas yra tylėjimas. Pažeistiems kalbos organams reikia poilsio, todėl net užkietėję plepukai ar dėl darbo specifikos daug kalbantys asmenys turėtų bent kurį laiką patausoti savo balsą. Galima šiek tiek kalbėti tyliai, bet jokiu būdu ne šnibždėti – taip dar labiau įtempiami balso raumenys.
Šiuo laikotarpiu patartina vengti buvimo prirūkytoje, skersvėjuotoje aplinkoje, atsisakyti ne tik svaigalų, bet ir stiprios kavos, arbatos, valgyti šiltą, skystą, lengvai virškinamą, neaštrų ir nesūrų maistą. Padeda ir karštos kojų vonelės, patalpų drėkinimas, ypač šildymo sezono metu. Sudėtingesniais atvejais balso sutrikimus tenka gydyti ligoninėje, tokių pacientų Ausų, nosies, gerklės skyriuje gydoma nemažai, sakė otorinolaringologas.
