Kasdien – naujas ligonis

Vilniaus Antakalnio poliklinikos gydytoja endokrinologė Ona Jurkauskienė sako, kad kasdien poliklinikoje išaiškinami vienas ar du cukrinio diabeto atvejai. Lietuvoje šia liga serga 72 tūkst. žmonių ir jų nuolat daugėja.

Sergant cukriniu diabetu, organizmui trūksta insulino ir dėl to sutrinka angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaita, didėja gliukozės kiekis kraujyje.

Cukrinis diabetas yra dviejų tipų ir dauguma ligonių (apie 90 proc.) serga antro tipo cukriniu diabetu, kai kasa gamina insuliną, tačiau dėl pakitusios organizmo ląstelių apykaitos jo nepasisavina. Šio tipo diabetą daugiausia lemia netinkama mityba, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas.

Šia liga dažniausiai suserga suaugę žmonės, tačiau, pasak gydytojos O.Jurkauskienės, pastaruoju metu daugėja ir vaikų, sergančių antro tipo diabetu. Priežastis – ta pati – nutukimas. Kas dešimtas vaikas pasaulyje turi antsvorį, nes netinkamai maitinasi, mažai juda, daug laiko praleidžia prie televizoriaus ir kompiuterio. Valgant daug angliavandenių turinčio maisto, auga svoris, apkraunama kasa, jos funkcija sutrinka.

Vaikams ir jauniems žmonėms būdingesnis pirmo tipo diabetas, kai kasa visiškai negamina insulino arba jo gamyba yra smarkiai sutrikusi. Dažnai tai atsitinka dėl genetinių priežasčių, gali būti ir dėl virusinių susirgimų. Sergantieji pirmo tipo cukriniu diabetu sudaro tik apie 10 proc. visų sergančiųjų šia liga.

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad antro tipo cukrinis diabetas yra „lengvesnė“ forma nei pirmo, tačiau ji klaidinga. Pirmo tipo cukriniu diabetu dažniausiai serga jauni žmonės, kurie neserga kitomis ligomis. Tai palengvina diabeto gydymą. Antro tipo cukriniu diabetu serga vyresni žmonės, kurie paprastai serga kitomis ligomis, apsunkinančiomis gydymą.

Lemia gyvenimo būdas

Didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu turi hipertoninėmis ligomis sergantys ar šią ligą galintys genetiškai paveldėti žmonės.

Tačiau, anot endokrinologės O.Jurkauskienės, vis labiau šią ligą lemia žmonių gyvenimo būdas, pastaruoju metu ypač palankus šiai ligai atsirasti. Teisinga ir subalansuota mityba, fizinis krūvis gali apsaugoti nuo šios ligos.

Medikams nerimą kelia tai, kad dažnai liga aptinkama pavėluotai, tik tuomet, kai pasireiškia įvairiomis komplikacijomis. Pavyzdžiui, žmogus kreipiasi į akių gydytoją, kuris tikrindamas aptinka diabetui būdingų pakitimų. Manoma, kad vienam išaiškintam cukrinio diabeto atvejui pasaulyje tenka du neišaiškinti. O laiku nepradėjus gydyti šios ligos, vystosi komplikacijos, žmogus gali likti neįgalus. Mat diabetas pažeidžia akis, inkstus, gali tekti amputuoti galūnes.


Tikrintis reikia kasmet

Anot medikės, kuo anksčiau liga išaiškinama, tuo efektyvesnis būna gydymas, o laikantis profilaktinių priemonių ligos galima ir išvengti.

Kiekvienas žmogus profilaktiškai bent vieną kartą per metus turėtų pasitikrinti gliukozės kiekį kraujuje. O rizikos veiksnių turintiesiems tikrintis būtina dar dažniau.

Ligai būdingi tam tikri požymiai: padidėjęs troškulys, gausus šlapinimasis, pasikartojančios infekcijos, tarsi be priežasties krintantis svoris.

Cukrinis diabetas – pavojinga ir neišgydoma liga, kuria sergantis žmogus privalo nuolatos kontroliuoti ligos eigą, maistą ir kitus veiksnius. Tačiau liga yra kontroliuojama ir, jei pacientas laikosi režimo ir jam skirto gydymo, teisingai maitinasi, galima ne tik išvengti komplikacijų, bet ir gyventi gana kokybišką gyvenimą. „Viskas priklauso nuo paties žmogaus“, – pabrėžė endokrinologė O.Jurkauskienė.