Pasak gydytojo urologo dr. Stasio Auškalnio, gydant invazinį, sistemiškai neišplitusį šlapimo pūslės vėžį, rekomenduojama šalinti šlapimo pūslę (vyrams – kartu su prostata, moterims – kartu su gimda, makštimi ir kiaušidėmis), kartu atliekant limfonodektomiją.
Vienas iš operacijos etapų yra šlapimo nuosrūvio suformavimas. Ši problema sprendžiama įvairiai. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikoma metodika yra šlapimą nesulaikančio rezervuaro suformavimas, kai prie izoliuoto plonosios žarnos segmento vieno galo prijungiami šlapimtakiai, o kitas segmento galas išvedamas per pilvo sieną (suformuojama stoma – urostoma). Po šitokia metodika atliktos operacijos, nors ji sukelia mažiausiai komplikacijų, tvirtina, Kauno klinikų medikai, iškyla gyvenimo kokybės problema - pacientams visą gyvenimą tenka prie pilvo sienos klijuoti šlapimą surenkančius maišelius. Kita metodika yra šlapimą sulaikančio rezervuaro suformavimas. Vienais atvejai šiuos rezervuarus pacientams reikia kateterizuotis patiems, kitais atvejais – rezervuaras yra prisiuvamas prie šlaplės ir pacientai šlapinasi natūraliu būdu.
Šiuo atveju, invaziniu vėžiu sergančiam 40 metų amžiaus vyrui buvo nuspręsta pritaikyti per pastaruosius 2 dešimtmečius pasaulyje vis labiau populiarėjančią operaciją gydant invazinį šlapimo pūslės vėžį – radikalią cistektomiją suformuojant šlapimo rezervuarą iš plonosios žarnos segmento ir prijungiant jį prie šlaplės (ortotopinė šlapimo pūslė).
Šią operaciją atliko KMUK Urologijos klinikos gydytojai dr. S. Auškalnis, doc. Daimantas Milonas, Urologijos klinikos vadovas doc. Mindaugas Jievaltas, kartu su konsultantu gyd. urologu Stevenu Joniau iš Belgijos, Liuveno universitetinės ligoninės. Pasak dr. S Auškalnio, nors tokia operacija yra techniškai sudėtingesnė, ji padeda išlaikyti gyvenimo kokybę. Šia metodika atlikta šlapimo pūslės operacija Kauno klinikose antroji. Ankstesnė buvo atlikta prieš dešimt metų.
Šia metodika atlikta operacija turi ir savas komplikacijas, specifinės prižiūros reikalaujantį ankstyvą ir vėlesnį pooperacinį laikotarpį. Dėl ilgalaikio žarnos gleivinės kontakto su šlapimu gali vystytis įvairūs elektrolitų, vitaminų apykaitos sutrikimai. Taip pat naujai suformuotame rezervuare gali formuotis akmenys, vystytis infekcija. Naujai suformuota pūslė neturi jautrumo, todėl žmogus nejaučia, kada ji prisipildo. Todėl turi ją treniruoti, didinti talpą - dienos ir nakties metu šlapintis nustatytais laiko intervalais ir t.t.
Po operacijos yra tam tikra šlapimo nelaikymo rizika. Todėl ši operacija dažniausiai pasirenkama jauniems, motyvuotiems pacientams, kurie gali dažnai lankytis kontrolei, gali save prisižiūrėti ir vertinti savo būklę. Pasak medikų, po trijų mėnesių, nesant komplikacijų, pacientas galės tęsti darbinę veiklą.
