Šiltas būstas – bendras reikalas
Orams atšalus dažnas suka galvą, ką daryti, kad namuose būtų šilta ir jauku.
„Individualių namų savininkams kur kas paprasčiau. Jiems lengviau savo būsto efektyviam šildymui pritaikyti pažangias technologijas. Svarbiausia – tinkamai pasirinkti šiuolaikinius energijos taupymo ir ekologijos reikalavimus atitinkančius katilus. Tačiau daugiabučių namų, ypač senos statybos, gyventojai reikšmingo šilumos taupymo efekto gali pasiekti tik bendromis jėgomis – sutvarkydami viso namo centralizuoto šildymo sistemą“, – pastebėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis.
Dažniausiai daugiabučių namų gyventojai skundžiasi, kad ne visuose namo butuose laikosi vienoda temperatūra – vienuose ji gali siekti 20 laipsnių, kituose, dažniausiai kampiniuose, – vos 15 ar dar mažiau. Nepaisant nevienodos temperatūros, visi moka vienodai. Nuo vėsumos kenčiančių butų gyventojų problemos paprastai sprendžiamos primityviausiu būdu – pastato šilumos punkte padidinant termofikacinio vandens temperatūrą. Tuomet šąlantiesiems tampa šiek tiek šilčiau, tačiau besimėgavusieji šiluma pajunta jos perteklių, kurį priversti išleisti vėjais.
Anot prof. V. Martinaičio, geriausia išeitis – bendru namo gyventojų sutarimu rekonstruoti namo šildymo sistemą. Kad viso pastato šildymo sistemos darbas būtų efektyvus ir tolygus, t. y. visuose butuose radiatoriai kaistų vienodai, subalansuojamas vandens srautas visuose šildymo sistemos stovuose. Tai daroma kiekviename stove montuojant automatinius balansinius ventilius. Vieno ventilio kaina yra apie 110 Lt. Pastatui jų reikėtų tiek, kiek jame yra šildymo sistemos stovų.
Atkaklūs daugiabučių gyventojai gali visai atsisakyti centralizuoto šildymo, tačiau tai – kantrybės reikalaujantis procesas. Pasak specialistų, daugeliu atvejų daugiabučio ar atskirų butų atjungimas nuo tiekimo sistemos yra sistemos gadinimas. Paskaičiuota, kad šildytis elektra yra kone pusantro karto brangiau nei centralizuotai tiekiama šiluma.
Pigesnis už įprastinį centrinį šildymą yra akumuliacinis betoninių grindų šildymas. Termoakumuliaciniai šildytuvai pigesnę naktinę elektros energiją paverčia šilumine, kurios užtenka likusią paros dalį būstą šildyti nenaudojant energijos. Naudojant šią sistemą 1 kv.m. bendro ploto šildymas per mėnesį vidutiniškai kainuoja apie 1,5 Lt.
Ir saulė padeda sutaupyti
Ką jau dabar, nelaukdami renovacijos, galime padaryti patys, kad šiluma iš buto nepabėgtų?
Langų ir durų sandarinimas įgalina sutaupyti nuo 9 proc. vienaaukščiuose iki 17 proc. daugiaaukščiuose namuose bendrųjų šilumos nuostolių. Per langų plyšius galima prarasti kelis kartus daugiau šilumos nei per buto sienos paviršiaus vieną kvadratinį metrą. Todėl langus patariama užkamšyti arba apklijuoti specialia juostele, kad šaltis nepatektų į namus. Efektyviausia, bet kartu ir brangiausia šilumos taupymo priemonė yra visų patalpų langų keitimas šiuolaikiniais (plastikiniais, mediniais), kuriuose įrengta moderni ventiliacijos sistema. Pasirūpinkite durų izoliacija. Šilumos nuostoliai sumažės bute įrengus antras vidines duris.
Sandarindami langus, neužklijuokite orlaidžių ar ventiliacinių grotelių. Vėdinimas yra labai svarbus, ypač butuose, kur mediniai langų rėmai pakeisti plastikiniais: medis per savo poras ir rėmų nesandarumą orą praleidžia, o plastikiniai rėmai visiškai sustabdo oro cirkuliaciją. Nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas, sieros vandenilis, metanolis, acetonas ir kitos kenksmingos medžiagos. Jei norite sutaupyti šilumą, kambarius vėdinkite intensyviai ir trumpai, o ne po truputį ilgą laiką.
Šalto oro skverbimąsi į butą sumažina įstiklinti balkonai ir lodžijos, o juose įrengus medines grindis ir po jomis paklojus izoliacinės medžiagos sluoksnį, galima papildomai sutaupyti šilumos.
Saulėtomis dienomis pietinės pusės gyventojams vertėtų atitraukti užuolaidas, kad per langus į patalpas patektų papildomas šilumos kiekis. Šilumos nuostolius sumažinti galima ir nakčiai uždarant langines, nuleidžiant paprastas ar apšiltintas žaliuzes, naktines užuolaidas. Langų užuolaidos neturėtų uždengti radiatorių, nes tuomet šilto oro srautas cirkuliuos šaltu lango paviršiumi, mažiau jo pateks į kambario gilumą, o šilumos nuostoliai per langus padidės iki 40 proc. Nerekomenduojama šildymo radiatorių užstatyti baldais.
Prie išorinės sienos pastatę didelę knygų lentyną arba spintą, sumažinsite šilumos nuostolius per šį sienos plotą. Už radiatoriaus esantį sienos plotą papildomai uždengę danga, nukreipiančia šilumą į kambarį (pavyzdžiui, folija, specialios izoliacinės medžiagos lakštu), pagerinsite nuo radiatoriaus į patalpas patenkančios šilumos sklidimo sąlygas ir apie 20 proc. sumažinsite patalpos šilumos nuostolius.
Langą iš vidaus galima uždengti polietileno plėvele, tačiau ši priemonė taikytina ilgesniam laikui. Plėvelė prie sienų ar langų rėmų pritvirtinama klijais, lipnia juostele ar mediniais tašeliais. Šiomis paprastomis priemonėmis šilumos nuostolius galima sumažinti iki 5 proc. ir padidinti oro temperatūrą kambaryje 2–3°C.
Šiuo metu jau yra galimybė reguliuoti būsto šildymą net nebūnant namuose. Prie radiatoriaus įrengtas termostatas reguliuoja radiatoriaus temperatūrą taip, kad patalpoje laikytųsi pastovi temperatūra.
Jei namuose naudojate kondicionierių, nejunkite jo visu galingumu, mat kiekvienas sumažintas ar padidintas temperatūros laipsnis per parą sumažina energijos sąnaudas 3 proc. Vadinasi, pakeitę temperatūrą vos 3 laipsniais, galime sutaupyti iki 10 proc. šildymo kaštų.
Jeigu namuose turite židinį, pasirūpinkite, kad, jo nenaudojant, sklendė būtų užverta.
Šilumą taupyti padeda net ir kieme augantys medžiai – jie gali apsaugoti namą nuo smarkių vėjo gūsių.
Tvirtai nusprendusiems iš vidaus šiltinti buto sienas, reikėtų kliautis tik specialistų patarimais. Mat, bet kaip apšiltinus sieną, gali kilti nemažai problemų – po kurio laiko šiltinimo medžiaga ir apšiltinta sienos dalis pradeda drėkti, gerokai sumažėja šiltinimo medžiagos šiluminės charakteristikos, o plytinė arba betoninė siena, esanti neigiamos temperatūros zonoje, veikiama šalčio, gali pradėti irti. Be to, jei drėgmė kaupiasi nuolat, medžiagos jos nebegali sugerti ir ji pradeda tekėti iš sienos. Jei vanduo neteka, jis vis tiek lieka sienoje, todėl blogėja jos šiluminės charakteristikos, atsiranda pelėsių ir grybų.
Svarbu tinkamai apsirengti
Kaip nesušalti ne tik namuose, bet ir išvengti peršalimų bei dėl jų atsirandančių ligų?
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Klimašauskienė primena, jog peršalti galima ir per šiltai, ir per plonai, ir net normaliai apsirengus.
„Atsparumas peršalimui priklauso nuo imuniteto stiprumo. Jeigu jis buvo stiprinamas visą vasarą, peršalimui galima atsispirti. Tačiau pernelyg karšti vasaros orai, matyt, imunitetą labiau sekino, o ne stiprino. Tad šaltuoju metų laiku organizmas yra pakankamai išsekęs, o šaltoje aplinkoje sklando daugybė įvairiausių agresyvių virusų, kurie ieško sau palankios terpės žmogaus organizme. Esant silpnam imunitetui, organizmas būna nepajėgus priešintis virusų invazijoms, todėl mus ir puola virusinės ligos“, – aiškino Visuomenės sveikatos centro darbuotoja.
Žmogus žmogui nelygu. Vienas kone visą žiemą gali vaikštinėti lengvai apsirengęs, o kitas, vos atšalus orams, jau ieško šiltų drabužių, nes žino, kad šaltuoju metų laiku jam bus sunku atsiginti įvairių ligų.
„Kiekvienas drabužius renkasi pats. Universalaus patarimo, kaip rengtis, kai už lango vyrauja šaltas oras, nėra. Svarbiausia – racionaliai, įvertinus savo fiziologinius duomenis. Galėčiau tik priminti, kad apatinis trikotažas neturėtų būti sintetinis, nes jis sulaiko prakaitą ir neleidžia jam išgaruoti. O tai stipriai atvėsina kūną. Labai gerai drėgmę sugeria ir pralaidūs orui yra medvilniniai audiniai. Daugiau kūno šilumos sulaiko drabužiai iš vilnos, šilko. Kadangi šaltį pirmiausiai pajuntame galūnėse – pėdose ar plaštakose, – reikia pasirūpinti jų apsauga – mūvėti šiltesnes kojines, kumštines pirštines“, – kalbėjo medikė.
Vėjas didina šalčio pojūtį
Šalčio pojūtis greičiau juntamas pučiant stipriam vėjui. Pavyzdžiui, esant lauko temperatūrai –23o C, žmonės, pučiant 10m/s vėjui, jaučiasi kaip esant –33o C temperatūrai, tad odos nušalimų gali atsirasti per 30 minučių. Esant tai pačiai –23o C lauko temperatūrai, bet pučiant 30 m/s vėjui, žmonės jaučiasi kaip esant –39o C temperatūrai, ir nušalimų gali atsirasti per 10 minučių.
Drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną. Jei juntate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį. Jei drabužiai sušlapo, nedelsdami pakeiskite juos sausais. Šiurpulys ar drebulys yra pirmas ženklas, kad kūnas praranda šilumą ir gali sušalti. Šaltas oras papildomai apkrauna širdį, tad šaltyje venkite sunkių darbų.
Negerkite alkoholio ar kofeino (kavos, koka kolos) turinčių gėrimų, nes jie tik padės greičiau prarasti šilumą. Rinkitės šiltus, saldžius gėrimus.
Veikiant šalčiui organizmas greičiau praranda šilumą nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama hipotermija. Hipotermijos aukomis dažniausiai tampa pagyvenę žmonės, kurių prasta mityba, apranga bei būsto šildymas; naujagimiai, jei laikomi šaltose patalpose; benamiai, keliautojai, medžiotojai; daug alkoholio bei narkotikus vartojantys asmenys. Tuomet suaugusiesiems prasideda drebulys, nuovargis, pritemsta sąmonė, sustingsta galūnės, prarandama atmintis, gali būti neaiški kalba, apsnūdimas.
Kaip gintis nuo šalčio
Šalčio pojūtis yra apsauginė organizmo reakcija – signalas, kad reikia imtis priemonių šilumos pusiausvyrai sureguliuoti. Kaip tą padaryti?
„Pajutus stiprų šaltį pirmiausia reikia skubėti į šiltą aplinką. Jei nušalote, nesiremkite nušalusia koja ar pirštais, netrinkite nušalusių vietų sniegu ir nemasažuokite – tai tik padidins audinių pažeidimą. Nedelsiant reikėtų imtis procedūrų galūnėms sušildyti. Jokiu būdu negalima daryti karštų vonių, nenaudoti šildytuvų, šildymo lempų, radiatorių ar krosnelių. Geriausia šiuo atveju tiktų vasarošilčio vandens (20-30 laipsnių temperatūros) vonelės, gerai sušildo elektrinė antklodė, kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Sušilus reikėtų susisupti į sausą šiltą apklotą, gerti šiltų gėrimų, tik ne alkoholio. Beje, arbata yra puiki prevencinė priemonė prieš virusus. Virusai paprastai kaupiasi nosiaryklėje, o šilta arbata iš nosiaryklės juos greičiau išplauna“, – patarinėjo D. Klimašauskienė.
Jeigu jaučiate, kad vasarą jūsų organizmas nespėjo kaip reikiant sustiprėti, šaltuoju metų laiku ypatingą dėmesį atkreipkite į gamtos vaistinės dovanas – dažniau ir daugiau vartokite česnakų, gerkite ramunėlių, medetkų arbatos, mėgaukitės putinų uogomis, citrinomis ar kitais baktericidinį poveikį turinčiais gamtos produktais. Puiki investicija į sveikatą bus ir ilgi pasivaikščiojimai gryname ore, aktyvus judėjimas. Atminkite – tą reikia daryti, kol dar jaučiatės sveiki, o ne pajutus pirmuosius negalavimo požymius.