Supūliavęs apendicitas jai kainavo ir sveikatos, ir nervų, ir pinigų. Paradoksas, tačiau medikai aiškina, kad tai visiškai normalu privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiam žmogui.
Beveik prieš porą savaičių Ilonai Panevėžio ligoninėje operavo apendicitą. Kitą dieną po operacijos pacientė buvo išleista namo.
Po trijų dienų jai pakilo temperatūra, supūliavo žaizda. Kadangi buvo šeštadienis, moteris kreipėsi į Panevėžio miesto polikliniką, kurioje yra prisirašiusi. Ją apžiūrėjusi budinti šeimos gydytoja davė siuntimą į Panevėžio ligoninę chirurgo konsultacijai.
Pasak ligonės, čia chirurgas porą kartų spūstelėjo pilvą ir nusiuntė į procedūrinį kabinetą pakeisti tvarstį. Prieš tai Ilonai buvo liepta susimokėti 10 litų.
„Tvarsčius keitusi slaugytoja kraipė galvą – esą vaizdas ne koks. Ji patarė, kad, jeigu sekmadienį jausiuosi blogai ir žaizda pūliuos, vėl kreiptis į Priėmimo skyrių. Tik įspėjo: jei norėsiu, kad mane apžiūrėtų chirurgas, turėsiu susimokėti 50 litų. Mat miesto poliklinika, kurioje esu prisirašiusi, nesudariusi sutarties su ligonine dėl planinės pagalbos pacientams teikimo savaitgaliais ir naktį“, – pasakojo moteris.
Ilona vylėsi, kad sulauks pirmadienio, kai dirbs miesto poliklinika. Tačiau sekmadienį pablogėjus sveikatai jai vėl teko važiuoti į ligoninę.
Moteris jau buvo pasiruošusi 50 litų, tačiau medikai iš jos paėmė tik 10 litų už tvarsčio pakeitimą.
„Taip ir nesupratau, turėjau už tai, kad chirurgas dar kartą žvilgtelėjo į mano pilvą, sumokėti ar ne. Man apskritai neaišku, kodėl ligoninei, kuri, matyt, taupydama pinigus, manimi atsikratė jau kitą dieną po operacijos, aš dar turiu už kažką mokėti“, – kalbėjo Ilona, pūliuojančią žaizdą toliau besigydanti poliklinikoje.
Ligoninė labdara nebeužsiima
Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas chirurgijai Remigijus Samuolis patikino, kad daugelyje šalies ligonių, taip pat ir užsienio, laikomasi praktikos išleisti pacientus po apendicito operacijos, ypač jeigu ji atlikta laparoskopu (nedarant atviro pjūvio) namo jau kitą dieną.
Pasak jo, kaip greitai išrašyti pacientą, sprendžia gydytojas, įvertinęs jo būklę.
Jis sakė negalįs komentuoti Ilonos atvejo, nes nėra susipažinęs su jos ligos istorija.
„Gali būti, kad gydytojas gerai neįvertino jos būklės“, – neatmetė jis.
Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Violeta Smilgienė teigė, kad Priėmimo skyriaus medikai, prašydami pinigų iš Ilonos už tvarsčių pakeitimą, elgėsi visiškai teisėtai.
Pasak jos, ligonė būtų galėjusi piktintis, jeigu jai, turinčiai šeimos gydytojo siuntimą, būtų tekę mokėti už chirurgo konsultaciją, tačiau jai tai nekainavo. O tvarsčius pakeisti, siūlų išimti esą mokama paslauga visiems pacientams, nesvarbu, ar jų pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartį su ligonine, ar ne.
Dėl visų kitų paslaugų savaitgalį, švenčių dienomis ir naktį ligoninėje yra tokia tvarka: visiems gyventojams nemokama būtinoji pagalba, t. y., kai jų sveikatai ar gyvybei, skubiai nesuteikus pagalbos, gresia didelis pavojus.
Planinė pagalba nemokamai teikiama tik tiems, kurių pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartis su ligonine.
Iš Panevėžyje veikiančių 17 tokių įstaigų sutartis yra sudariusios 14, jų neturi tik 3 įstaigos. Iš jų – viena yra miesto poliklinika, aptarnaujanti 50 tūkstančių pacientų – beveik puse Panevėžio gyventojų.
„Pagal įstatymus, šeimos gydytojai savo pacientams turi užtikrinti planinę pagalbą visą parą. Jeigu jie to negali ar nenori daryti, turi pirkti paslaugas iš kitų gydymo įstaigų. 14 bendrosios praktikos gydytojų ambulatorijų ir klinikų būtent taip ir elgiasi“, – aiškino V.Smilgienė.
Vis dėlto didžiajai daliai panevėžiečių labai nepasisekė. Jeigu jiems, tarkime, paprastą savaitės dieną po šeimos gydytojų darbo valandų ar savaitgalį, naktį, ims smarkai skaudėti pilvą, šoną ar galvą, važiuodami į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių jie turi pasiimti piniginę ir pasižiūrėti, kad ten būtų pakankamai pinigų.
Jeigu tokius ligonius pakonsultavę gydytojai nuspręs, kad jiems nereikalinga būtinoji pagalba ir jie gali pakentėti iki pirmadienio, teks susimokėti. Tačiau turintiesiems savo šeimos gydytojo siuntimą išlaidauti nereikės.
Suma, kurią teks pakloti, priklauso nuo to, kelių specialybių gydytojų ir kokių tyrimų prireikė. Vieno gydytojo konsultacija įkainota 50 litų, tyrimų kainos – nuo kelių litų iki kelių šimtų.
„Mes negalime užsiimti labdara ir teikti paslaugų nemokamai. Juk ir gydytojo darbas, ir tyrimai kainuoja. Anksčiau žmonės tuo tiesiog piktnaudžiaudavo. Žinodami, kad skirtingai nei poliklinikoje, ligoninėje jiems nereikės laukti gydytojo konsultacijos ir bus iš karto padaryti visi reikalingi tyrimai, nesikreipdavo į šeimos gydytojus, o važiuodavo tiesiai į Priėmimo skyrių.
Dabar, kai už planinę pagalbą reikia susimokėti, tokių pacientų, kurie kreipiasi, tarkime, dėl pakilusio kraujospūdžio ar suskaudus galvai, labai sumažėjo“, – pasakojo V.Smilgienė.
Poliklinikai sutartis neapsimoka
Panevėžio poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė patvirtino, kad įstaiga nesudariusi sutarties su Panevėžio ligonine dėl planinės pagalbos pacientams teikimo tuo metu, kai įstaiga nedirba.
„Mus tai per brangu ir neapsimoka“, – sakė ji.
Įstaigai tokia sutartis metams kainuotų 50 tūkstančių litų. Nuo vieno prisirašiusio gyventojo ligoninė ima 1 lito mokestį.
Pasak I.Čeilitkienės, poliklinika šeštadieniais dirba iki 14 valandos, budi šeimos gydytojas, chirurgas, veikia procedūrinis kabinetas, kuriame pacientams pakeičiami tvarsčiai, žaizdos perrišamos ir panašiai. Ilgaisiais savaitgaliais budėjimai esą organizuojami taip, kad pacientai kelias dienas iš eilės neliktų be pagalbos.
Tačiau ką daryti žmonėms, jeigu jiems sveikatą stipriai sušlubuos jau po poliklinikos darbo valandų? Direktorei atrodo viskas paprasta: jeigu žmogui iš tiesų labai blogai, jam būtinąją pagalbą nemokamai suteiks Panevėžio ligoninė. O dėl menkniekių esą nėra ko važiuoti į Priėmimo skyrių, reikia palaukti pirmadienio arba suskubti kreiptis į budintį šeimos gydytoją iki šeštadienio 14 valandos. Jeigu reikės, jis duos siuntimą konsultacijai į ligoninę.
„Mes išanalizavome, kad už 99 procentus mūsų pacientų, kuriuos konsultavo Panevėžio ligoninė, jai sumokėjo ligonių kasos. Vadinasi, jiems reikėjo būtinosios pagalbos ar jie atvyko turėdami siuntimus. Mums mokėti 50 tūkstančių litų už tą 1 procentą pacientų, kuriems teko susimokėti patiems, tiesiog nėra prasmės“, – tvirtino poliklinikos vadovė.
Turėtų dirbti visą parą
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas sakė, kad Panevėžio ligoninė visiškai teisėtai apmokestino planinę pagalbą pacientams, kurių šeimos gydytojai nėra sudarę su ja sutarties dėl pagalbos teikimo po darbo valandų, savaitgaliais, švenčių dienomis.
Pasak jo, šeimos gydytojai savo pacientams planinę pagalbą turėtų garantuoti visą parą. Jie gali kooperuotis arba pirkti paslaugas iš kitų gydymo įstaigų.
Jo teigimu, nenormalu, kad tiek daug pacientų turinti Panevėžio miesto poliklinika neturi visą parą budinčių gydytojų ir neperka paslaugų iš kitur.
