"Neatmetu galimybės, kad tai - konstitucinė problema. Visuotinė priemoka be Konstitucijos keitimo, esu įsitikinęs, to iš viso neįmanoma daryti", - trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė ministras.
Pasak jo, tokios priemokos nustatymas kertasi su Konstitucija, kurioje numatytas nemokamas gydymas.
"Tai ne tik bus psichologinis momentas, bet ir teisinis momentas - ar mes įgyvendiname Konstitucijos nustatytą nemokamą gydymą. Ir klausimas nėra toks jau visai aiškus. Konstitucinis Teismas tai išaiškins. Ir ar mes neturėsime keisti Konstitucijos" - kalbėjo R.Šukys.
Po komiteto posėdžio ministras BNS atsisakė plačiau pakomentuoti: "Tema labai gili ir plati, yra labai daug aspektų, neeskaluokime jos, negąsdinkime žmonių".
"Norint kažką keisti kardinaliai, reikėtų keisti Konstituciją, o ką reikia keisti, mes nediskutavome", - sakė R.Šukys.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas sako, kad būtų logiška aiškiai įvardyti, kokias medicinos paslaugas apmoka valstybė, kad jokios priemokos už jas nebūtų imamos.
"Užmerkti akis, kai žmogus primoka visur už paslaugas, nenormalu. Reikia apibrėžti, už ką jam pačiam susimokėti, o ką apmoka valstybė", - BNS sakė A.Matulas.
Gyventojai valstybinėse gydymo įstaigose už tyrimus ar paslaugas vis dažniau turi susimokėti visą ar dalį kainos. Tokias priemokas nustato pačios gydymo įstaigos, nes joms nebeužtenka finansavimo iš ligonių kasų.
Be to, kiekvienas dirbantis žmogus valstybei turi sumokėti 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoką.
Sveikatos viceministrės Janinos Kumpienės Biudžeto ir finansų komitetui pateiktais duomenimis, dabar 60 proc. šalies gyventojų apdraudžia valstybė, kurios įmokos yra tris kartus mažesnės negu sumoka dirbantieji.