Birželio mėnesį Vokietijoje gimusios dvynukės ir rugsėjį Italijoje gimęs berniukas yra pirmieji naujagimiai, į šį pasaulį atėję Europos mokslininkams panaudojus techniką, vadinamą lyginamąja genomo hibridizacija (comparative genomic hybridisation – CGH) pasitelkiant mikrobangas.
Anot mokslininkų, ši technika yra naujas būdas tirti kiaušinėlius ir embrionus dėl genetinių defektų siekiant padidinti moters galimybes turėti sveiką nėštumą po dirbtinio apvaisinimo, per kurį kiaušinėliai yra laboratorijoje apvaisinami spermatozoidais ir paskui įsodinami į gimdą.
Šie gimimai puikiai patikrino, ar naujoji technika analizuojant oocitus (kiaušinėlių ląsteles) ir embrionus prieš įsodinimą į gimdą gali padidinti gimstamumo šansus.
„Po daugiau nei 30 metų dirbtinio apvaisinimo taikymo sužinojome, kad daugybė mūsų perkeliamų embrionų turi chromosomų defektų, – teigė Europos žmonių reprodukcijos ir embriologijos draugijos pirmininkas ir vienas iš studijos autorių Luca Gianarolis.
L. Gianarolis sakė, kad du iš trijų gydytojų implantuojamų embrionų per dirbtinį apvaisinimą nesukelia nėštumo būtent dėl šių chromosomų defektų.
