Ištyrę beveik tūkstantį mumijų nuo Senovės Egipto iki Pietų Amerikos mokslininkai nustatė, kad tik keletas jų sirgo vėžiu, kuris šiais laikais yra trečdalio visų mirčių priežastis.
Tyrimas rodo, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas ir dėl pramonės veiklos padidėjęs užterštumo lygis yra pagrindinės klastingos ligos priežastys ir kad tai nėra natūraliai susiformuojantis susirgimas.
Anot mokslininkų, vėžio atvejų skaičius smarkiai išaugo nuo Pramonės revoliucijos. Tai akivaizdžiai parodo vaikų susirgimai vėžiu. Anksčiau manyta, kad vėžys atsiranda dėl padidėjusios žmonių gyvenimo trukmės.
Dabar tikimasi, kad naujieji duomenys padės geriau suprasti vėžio kilmę ir sukurti naujus gydymo būdus ligai, nuo kurios vien tik Didžiojoje Britanijoje kasmet miršta po 150 000 žmonių.
„Industrializuotose visuomenėse vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų – sakė Mančesterio universiteto biomedikė ir egiptologė profesorė Rosalie David.
„Tačiau senovėje tai buvo retas atvejis. Natūralioje aplinkoje nėra nieko, kas galėtų sukelti vėžį. Todėl tai yra žmogaus sukelta liga, atsiradusi dėl užterštumo ir mūsų mitybos bei gyvenimo būdo pokyčių, – pažymi mokslininkė. – Vėžys yra šiuolaikinė liga, atsiradusi dėl šiuolaikiško gyvenimo būdo.“
Norėdami nustatyti ligos kilmę R. David ir jos kolega profesorius Michaelas Zimmermanas ieškojo vėžio pėdsakų šimtuose mumifikuotų kūnų, kurių amžius siekė iki 3000 metų, taipogi fosilijas ir senovinius medicininius tekstus.
Nepaisant išbandytų audinio atstatymo technikų po mikroskopu jie tarp visų mumijų rado tik penkis auglius, kurių dauguma buvo gerybiniai.
Tarp tirtų fosilijų, neandertaliečių ir gyvūnų kaulų taip pat užfiksuota minimaliai vėžio atvejų, o senovinė mokslinė literatūra, pateikė keletą dešimtmečių vėžio būklės aprašymų, kurie galėtų būti kvestionuojami.
Tyrėjams pavyko rasti kitų su moderniais laikais siejamų ligų, pavyzdžiui, arterijų sukietėjimo arba artrito, o tai, pasak jų, atmeta medikų argumentą, jog senovėje žmonės gyveno per trumpai, kad galėtų susirgti vėžiu.
Tiek turtuolių, tiek skurdžių mumijų analizė parodė, kad vidutinė gyvenimo trukmė svyruodavo nuo 25 iki 50 metų priklausomai nuo socialinės padėties.
Senovės Egipto tekstai taip pat pateikia mažai įrodymų apie vėžį. Į vėžį panašius susirgimus, anot mokslininkų, tikriausiai sukeldavo raupsai ar net venų išsiplėtimas.
Vienintelė patvirtinta vėžio diagnozė buvo specifinis atvejis vienos mumijos, paprasto žmogaus, gyvenusio apie 200 m. po Kristaus.
naujausi tyrimai rodo, jog nuo Pramonės revoliucijos vėžio susirgimų skaičius – ypač vaikų – išaugo dramatiškai.
