Kiauliena neturi tautybės, tad jos kokybė ir sveikumas priklauso nuo mitybos. Aliejuje, kuris pagamintas iš riebesnių ir genetiškai modifikuotų augalų, iškepti bulviniai blynai bus tokie patys kaip blynai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų bulvių.
Tikri ir netikri baubai
Genų inžinerija tapo įmanoma tik suvokus, kad žmogus ir visa, kas gyva aplinkui, turi genetinį kodą. Jei organizmo genomas pagerinamas nauja genetine medžiaga, gaunamas GMO, turintis papildomų ypatybių. Tarkim, jei į braškes įterpsime žuvų, gyvenančių šaltame vandenyje, genų, uoga taps atsparesnė šalčiui.
Būtent rekombinantinės bakterijos sukūrimas 1973 m. ir tolesni tyrimai genų inžinerijoje lėmė tai, kad vienas biotechnologijos tėvų Herbertas Boyeris įkūrė bendrovę „Genentech“, kuri jau 1978 m. pasauliui padovanojo insuliną, labai reikalingą žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu. 1986 m. pradėti pirmieji bandymai, siekiant į augalus įterpti atsparumo šalčiui genus. Tais pačiais metais gimė dabartinis genų inžinerijos milžinas bendrovė „Monsanto“.
Lietuvos Seimo nariams gąsdinant piliečius ir siekiant jų palankumo, dažnai nutylima apie GMO pranašumus. Kadangi genetiškai modifikuoti augalai nebijo vabzdžių, jų nereikia purkšti pesticidais ar kitais chemikalais, norint pagausinti derlių.
Būtų sunkoka surasti žemdirbyste besiverčiančią bendrovę, kurį augalinių kultūrų nepurkštų herbicidais, norėdama išnaikinti piktžoles. Jei augalas atsparus herbicidams, tai jau pranašumas.
Nepamirškite, kad dauguma gabenamų vaisių ar uogų taip pat veikiama chemikalais, kad kuo ilgiau išliktų švieži. Tad kuris pomidoras ekologiško produkto mėgėjui būtų patrauklesnis – tas, kuris su modifikuotu genomu, ar tas, kuris prisisunkęs chemikalų?
Vakcinacija
Žmonės trečiojo pasaulio šalyse serga įvairiausiomis ligomis, nuo kurių neturi vaistų arba neturi galimybės pasiskiepyti. Genetiškai modifikuotas maistas, kurio sudėtyje būtų vakcina nuo maliarijos, itin praverstų Afrikai, siekiant mažinti mirtingumą nuo šios ligos. Štai, pavyzdžiui, jau minėtos JAV bendrovės „Monsanto“ vyriausiasis biochemikas Roy Fuchsas kiekvieną rytą geria žuvų taukus, kad apsisaugotų nuo galimų širdies ligų.
Vis dėlto dauguma pasaulio gyventojų vietoj piliulės mieliau rinktųsi omega-3 riebalų rūgštis, kurių būtų šokolade ar pusryčių jogurte. Įdėti šių riebalų genus nėra sunku, daug sunkiau padaryti, kad tas jogurtas nekvepėtų žuvimis ir neturėtų jos skonio.
Bendrovės pastangų rezultatai – sojos su dviem naujais genais ir nedvokiančios lašišomis. Atlikus tyrimus su 157 savanoriais paaiškėjo, kad žmonių, kurių organizme buvo per daug triglicerino (tam tikrų riebalų), šios medžiagos kiekis organizme sumažėjo net 26 proc., kasdien valgant po 15 g naujai sukurtų sojų.
Nebūtina visko valgyti. Genetiškai modifikuoti medžiai ar krūmai galėtų valyti pesticidais ar herbicidais bei sunkiaisiais metalais užterštą vandenį, dirvožemį, efektyviau perdirbti anglies dvideginį.
Ligos ir alergijos
Medikams susirūpinimą kelią tai, kad vis daugiau žmonių turi gyvybei pavojų keliančią alergiją riešutams ar kitiems produktams, tad nuogąstaujama, kad, pridėjus genų į augalą, galimos naujos alergijos rūšys, ligos ir nežinomi padariniai žmogui.
Kaip teigia prof. Rimantas Stukas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius, negalima sutikti nė su viena stovykla. Tiek palaikantieji GMO, tiek ir peikiantieji juos stokoja to paties argumento – ilgalaikių tyrimų su moksliškai patvirtintais ir statistiškai reikšmingais rezultatais. Kol kas visi spėjimai tebėra hipotezės, o visos ligos tik teorinės.
Daugiausia pasaulyje yra būtent modifikuotų sojų, kukurūzų, pomidorų. GMO sudaro nemažai valgomų produktų. Lietuvoje leidžiama prekiauti tik ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais maisto produktais.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolę. Įvertinus riziką, iš trečiųjų šalių importuojamų sojų, kukurūzų, rapsų, medvilnės, ryžių, bulvių produktų mėginiai tiriami norint nustatyti GMO. Maistas patenka į parduotuves, o dar vėliau atsiduria gyventojų skrandžiuose.
„Žarnyne, kaip žinome, gyvena įvairiausio plauko bakterijų: jos palaiko žarnyno veiklą, atlieka virškinimo funkciją, sudaro žmogaus imuninę sistemą, sintetina vitaminus. Bakterijos labai greitai dauginasi, tad šie jų pokyčiai, paveikti GMO, gali turėti įtakos žmogaus sveikatai. Kokia ta įtaka? Šiandien dar nėra atsakymo“, – dėsto R. Stukas.
Visai kita situacija su lėtinėmis ligomis. Žmonija dar ir dabar nežino, kaip ir kodėl jos atsiranda, tad apie GMO įtaką vėžio atsiradimui kalbėti dar sunkiau. Visi mes skirtingi, vieni – stipresni, kiti – silpnesni. Skirtingas mūsų atsparumas, imuninės sistemos, iš tėvų paveldėtos ligos.
Kol to nežinosime ir neįvertinsime, negalėsime tirti GMO įtakos lėtinėms ligoms. Vėžiui gerokai daugiau įtakos turi sintetiniai maisto priedai, įvairūs konservantai. Kiekvienas šių priedų – potencialus mutagenas, kancerogenas ar embriotoksišką neigiamą įtaką organizmui daranti medžiaga.
Žalingas GMO poveikis taip pat gerokai anksčiau turėtų pasireikšti gamtoje. Juk genetiškai modifikuotą augalą gali sulesti paukštis, o šį – pagauti lapė. Žiedadulkes taip pat nešioja ir jomis minta vabzdžiai, jie gali sukryžminti ir įvesti visą krūvą augalų hibridų. Nors laukus su genetiškai modifikuotais augalais bandoma atskirti ir saugoti, maišymasis vis tiek vyksta. Augalų kartos keičiasi kasmet, visus blogus padarinius turėtume iškart pastebėti ir įvertinti. Su žmonėmis kitaip – dabar tik auga karta, valganti GMO. Kol negims jų vaikai, nieko nežinosime.
„Jeigu kalbame apie alergijas, galiu pasakyti, kad daug daugiau žmonių alergiški baltymams nei GMO“, – teigia R. Stukas.
Kaip ir ligos, alergijos – individualus dalykas, tad nėra reikalo bijoti visko. Juk kai užsiimama genetine inžinerija ir į braškę įkeliamas šiaurėje gyvenančių žuvų genas, keliamos tik norimos ypatybės, vengiama alergijas sukeliančių veiksnių.
Tas pats, tik jau gerokai seniau ir ne taip efektyviai stengiamasi daryti kryžminant gyvūnus ir augalus. Jei žmogus alergiškas, jis dažniausiai alergiškas daugeliui dalykų, tad čia galbūt viskas atvirkščiai – išėmę iš braškės geną, sukeliantį alergiją daugybei žmonių, turėtume nealergišką braškę.
GMO reikėtų vengti rizikos grupėms: kūdikiams, naujagimiams, nėščiosioms, mažiems vaikams, ligoniams. Suaugęs ir sveikas žmogus į bet kurį neigiamą veiksnį reaguoja atspariau. Jei yra galimybė rinktis, visuomet rekomenduojamas sveikas ir natūralus maistas.
Reguliavimas
„Reikėtų turėti omenyje tai, kad organizmai modifikuojami ne tam, kad visi imtumėme ir išmirtumėme ar apsigintumėme. Tyrimai atliekami moksliniais pagrindais, siekiant padidinti žemės ūkio efektyvumą“, – pasakoja R. Stukas.
Kiekviena šalis turi už maisto saugumą atsakingas institucijas. ES taiko gerokai griežtesnius reikalavimus įvežamam ir gaminamam maistui nei, tarkim, JAV. Remiantis tuo, galima sakyti, kad į rinką iš principo negali patekti žmogaus sveikatai nesaugaus maisto, o jei tokio maisto patektų ir būtų įrodyta reali žala, jis akimirksniu būtų uždraustas.
Šiandien GMO maisto statusas – nei saugus, nei nesaugus. Tačiau bėda dar ir ta, kad tai nėra konkreti kategorija. Kiekvienas genetiškai modifikuotas augalas unikalus, tad tikimybė, kad viena augalo versija bus gera, o kita – bloga, labai didelė.
Europos Komisija pasiūlė visoms ES šalims narėms pačioms nuspręsti, ar visoje savo teritorijoje arba jos dalyje leisti auginti genetiškai modifikuotus augalus, ar riboti juos, ar drausti. Mokslo duomenimis grindžiama ES leidimo išdavimo sistema šiais dokumentais nekeičiama.
Norimus ES teritorijoje auginti GMO tiria geriausios Europos laboratorijos. Belieka viltis, kad mokslininkai turi vaikų, kurie susilauks savo vaikų, tad jie nepasiduos spekuliacijoms, neprisidės prie jų ir viską rems faktais.
Galime pastebėti, kad nusistatymas prieš GMO ES teritorijoje kur kas didesnis nei kitose šalyse. Taip yra todėl, kad čia ne taip seniai prasiautė ne vienas mirtinas virusas. Kempinligė, paukščių ir kiaulių gripas pridarė didelių nuostolių, privertė sunaikinti tūkstančius gyvūnų ir įvarė baimę. Budrumas – sveikintinas dalykas
JAV reguliavimo procesas šiek tiek sudėtingesnis ir susimaišęs, mat egzistuoja trys skirtingos valstybės agentūros, turinčios jurisdikciją nustatyti GMO kontrolę. Viena jų reguliuoja GMO saugumą aplinkai, kita – kur geriausia ir saugiausia auginti GMO, trečioji – ar GMO tinkami piliečių pietų stalui. Kartais sprendimai nesutampa, tad tas pats GMO gali būti ir draudžiamas, ir leidžiamas.
Nereikėtų pamiršti, kad vyksta ir nelegali GMO kontrabanda tokiose šalyse kaip Meksika, Kinija, Brazilija. Ūkininkai nelegaliai perka, augina ir parduoda GMO ten, kur įstatymai tai draudžia. Nors Kinijoje tik dabar tariamasi dėl leidimo auginti ir parduoti GMO, licencija dviejų rūšių genetiškai modifikuotiems ryžiams išduota neseniai, organizacija „GreenPeace“ ištyrė ir paskelbė, kad nuo pat 2004 m. provincijose galima aptikti augančius genetiškai modifikuotus ryžius, kurie parduodami parduotuvių tinklams.
Beje, ūkininkai teigia, kad jie patys šių ryžių nevalgo. Kinijos mokslininkai vyriausybės nurodymu laboratorijose eksperimentuoja su genetiškai modifikuotais ryžiais, kurie nebijo jūros vandens ar ilgą laiką gali išbūti po vandeniu – juk kasmet užliejami dideli šalies plotai. Šiems tyrimams jau skirta 24 mlrd. juanių.
Verslas ir dideli pinigai
Siaučiant sausroms, gaisrams ir potvyniams, grūdinių kultūrų ir kitų augalų auginimas bei pardavimas – itin pelningas verslas. Įvesti į rinką GMO kainuoja labai daug, tad noras kuo greičiau susigrąžinti investicijas gana didelis. Lobistai ir advokatai gali pasinaudoti teisinių sistemų spragomis, kad kuo greičiau visus aprūpintų genetiškai modifikuotais kukurūzais, bulvėmis, ryžiais ar sojomis.
Tačiau reikėtų jaudintis ir dėl to, kad, vengdami GMO, galime likti ir pasaulio ekonomikos užribyje, nes daugelis naujai išvestų augalų taip pat patentuojami, o patentai daug kainuoja. Jaudinamasi, jog patentai pakels pasėlių kainas tiek, kad mažesni ūkininkai ir mažos šalys jų negalės įpirkti, o natūraliai gaunamas derlius bus per smulkus, kad juo apsimokėtų užsiimti. Nederlingoje žemėje neaugantis, nei ligoms, nei vabzdžiams neatsparus derlius nepatrauklus trečiojo pasaulio šalims, kur sprendžiamas klausimas, ne ką valgyti – sveiką ar nesveiką maistą, bet ar iš viso bus ką valgyti.
Siekdamos apsaugoti savo patentuotus augalus nuo beturčių, bendrovės į GMO diegia savižudybės geną, kad augalai duotų tik vieną derlių, negalėtų daugintis ir pan. Kasmet perkamos sėklos taip pat kels kainas.
Ar nederėtų ir mums savo šalyje jau šiandien užsiimti GMO tyrimais ir jų pritaikymu savo reikmėmis? Juk informacinių technologijų bumą jau pražiopsojome, pražiopliname ir žaliųjų technologijų verslą, tad gal biotechnologijos būtų mūsų išsigelbėjimas?
Tad ar atsisakyti GMO badaujančiai planetai? Biotechnologijos dabar yra tokios stadijos, kokios buvo kompiuteriai savo eros aušros pradžioje 1960-aisiais. Jie pakeitė pasaulį, atnešė daug teigiamų dalykų, tačiau prisidėjo ir prie blogybių (pavyzdžiui, superkompiuteriai kuria biologinius ginklus). Viskas priklauso nuo to, į kokias rankas leisime GMO pakliūti.
