„Vieni emigruoja, kitiems belieka streikuoti. Nors mūsų organizacija niekada negrasino piketais ir visada ieškojo sprendimų diskutuojant, dabar jaučiame, kad mūsų negirdi“, – apie streikus prabilo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė.
Premjero svarstymai sukėlė bangas
Slaugos specialistų situacija pasunkėjo, sumažėjus finansavimui ir reformai užgriuvus sveikatos priežiūros įstaigas. Itin sunku rajonų ligoninėms, kurios galynėjasi dėl išgyvenimo.
Pasak D.Margelienės, dėl mažesnio finansavimo kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai renkasi lengviausius taupymo būdus. Vienas iš jų – slaugytojų atleidimas. Išaugę krūviai kitiems slaugos specialistams sekina jėgas, o sumenkę atlyginimai juos stumia į skurdą.
„Mažinant darbo užmokestį taip pat labiausiai nukenčia slaugos specialistai, nes tarp gydytojų ir slaugytojų atlygio yra labai didelis atotrūkis. Tai labai opi ir sena problema. Slaugytojai jaučiasi labai nuskurdinti ir apleisti“, – aiškino D.Margelienė.
Slaugos specialistų nuotaikos paaštrėjo išgirdus premjero Andriaus Kubiliaus pasvarstymus esą sveikatos priežiūros sistemoje dar yra rezervų finansavimo lėšoms karpyti.
„Ką dar galima būtų atimti iš slaugytojų?! Tokios kalbos mums sukėlė didelį nerimą. Todėl tie, kurie dar neemigravo, rimtai galvoja apie streiką“, – tvirtino LSSO prezidentė.
Vargani atlyginimai vėluoja
Pasak Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Utenos skyriaus direktorės Raselės Andrijauskienės, slaugytojų padėtis priklauso ir nuo to, kaip laikosi sveikatos priežiūros įstaigos.
Po reformos daugelio paslaugų teikti negalinčiose ir ties išlikimo riba balansuojančiose Ignalinos, Zarasų, Molėtų ligoninėse vėluoja atlyginimai. Slaugytojų atlygiai nedideli, todėl jiems tokia situacija atsiliepia skaudžiausiai.Geriau laikosi Anykščių, Visagino ligoninės. „Čia ir slaugytojams geriau. Štai Visagino ligoninėje padidėjus slaugos specialistų krūviams, 20 proc. išaugo ir jų atlyginimai“, – teigė R.Andrijauskienė.
LSSO atstovų tvirtinimu, reformos įkarštyje nemažai slaugytojų neteko darbo. Pirmiausia buvo atleidžiami pensinio amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Kupiškio rajono ligoninėje, pasak D.Margelienės, darbo neteko 44 slaugos specialistai, iš kurių dalis – pensinio amžiaus.
„Atleidimų priežastys suprantamos. Bet manome, kad gali būti kuriamos naujos darbo vietos pirminės priežiūros grandyje. Rajonų ligoninės reformuotos siekiant sutaupyti lėšų. Dalis jų galėtų būti nukreiptos slaugytojams pirminės sveikatos priežiūros įstaigose įdarbinti. Taip būtų vystoma bendruomenių slauga“, – aiškino LSSO prezidentė.
Geriausi specialistai išvažiuoja į užsienį
LSSO duomenimis, per tris vasaros mėnesius į Europos Sąjungos šalis dirbti išvažiavo 58 slaugytojai. Anot D.Margelienės, emigruoja geriausi slaugos specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir mokantys užsienio kalbą. O gydymo įstaigose lieka bene daugiausia priešpensinio amžiaus darbuotojų.
„Dėl netoliaregiškos sveikatos politikos Lietuva gali likti be slaugytojų. Gydytojai atlieka savo darbą, bet slaugytojų darbas irgi ne mažiau svarbus. Jei po operacijos ligonis nebus tinkamai slaugomas, komplikacijų bus sunku išvengti“, – pastebėjo D.Margelienė.
LSSO prezidentė apmaudavo, kad mūsų šalyje vis dar konservatyviai žiūrima į slaugą ir slaugytojus. Nuo to kenčia ir slaugos specialistai, ir pacientai.
D.Margelienės teigimu, mūsų slaugos specialistai yra išsimokslinę, dirba pagal ES standartus. Naujos medicinos technologijos verčia nuolat lavintis ir tobulintis. Tačiau slaugytojų kvalifikacijos neatitinka menki atlyginimai. „Slaugytojai galėtų greitai suparalyžiuoti sveikatos apsaugos paslaugų teikimą. Bet nenorime taip spręsti problemų. Be to, mes gerbiame pacientus ir vis dar tikimės, kad mus supras“, – vylėsi slaugytojams atstovaujančios organizacijos, kuri vienija daugiau nei pusę slaugos specialistų, vadovė.
Kas mažiau gauna, labiau nukenčia
Ligoninių asociacijos prezidentas Anykščių ligoninės vadovas Dalis Vaiginas nemano, kad reforma daroma skriaudžiant slaugytojus ar jų padėjėjus.
Anot ligoninės vyriausiojo gydytojo, sumažėjus paslaugų ir sumažinus medicinos paslaugų balo vertę, sumenko ir gydytojų bei slaugytojų atlyginimai. Tačiau slaugos specialistai labiau nukenčia, nes jų atlyginimai mažesni.
D.Vaiginas pastebėjo, kad taupant lėšas kai kuriose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose sumažėjo slaugytojų paslaugų. Kai kur dviem gydytojams priskirtas vienas slaugos specialistas.
„Kiekviena įstaiga turi teisę ir galimybes susireguliuoti darbo krūvius. Dalyvaujant profsąjungoms reikia tartis su administracija ir spręsti tas problemas. Streikai – kraštutinė priemonė, kai jau išsemtos susitarimo galimybės“, – kalbėjo Ligoninių asociacijos prezidentas.
Aplenkia reformų nustekentas ligonines
Sveikatos apsaugos reformos įkaitais jaučiasi ne tik slaugytojai, gydytojai, bet ir rajonų gyventojai. Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų optimizaciją labiausiai nukentėjo 10 rajoninių ligonių. Ne viena jų, likusi be chirurgijos, reanimacijos paslaugų, atsidūrė ties bankrotu.
Pasak D.Vaigino, kai kuriose ligoninėse (pvz., Kupiškio) tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų neliko natūraliu būdu, nes dėl sumažėjusio pacientų srauto neliko specialistų.
Tačiau rajonų ligonines ėmus reformuoti pagal įsakymą, prasidėjo jų griūtis, išaugo pacientų nepasitenkinimas ir nuogąstavimai dėl savo sveikatos ir reformų nustekentų ligoninių galimybių gydyti.
„Tose ligoninėse mažėja ir kai kurių stacionaro paslaugų, kurias jos dar turi teisę teikti. Nebelikus reanimacijos paslaugų, kurios reikalingos ne tik chirurgijos skyriams, bet ir susirgus kitomis ligomis – ištikus infarktui, insultui, komai, žmonės važiuoja į didesnes ligonines“, – aiškino Anykščių rajono ligoninės vadovas.
Kol kas nepasitvirtino ir reformatorių liaupsinta dienos chirurgija. Pasak D.Vaigino, mažėja ir dienos chirurgijos paslaugų teikimas. Be to, rajonuose, kuriuose ligoninės reformuotos, sumažėjo ir ambulatorinių paslaugų, nes specialistai išvažiavo dirbti kitur.
„Ligoninių asociacija, kitos organizacijos išsakė nuogąstavimus, kad taip reformuojamos ligoninės neišgyvens, tačiau reformos sumanytojai to nenorėjo girdėti. Dabar tai pasitvirtina“, – apmaudavo D.Vaiginas.
Slaugos specialistai „neatneša“ pinigų Vida Augustinienė, Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė
Siekiame, kad būtų įteisintas diabeto slaugytojo paslaugos įkainis. Tvirtinama, kad endokrinologui neapsimoka turėti slaugytojo, nes esą jis „neatneša“ pinigų – už paslaugą mokama gydytojui. Tačiau gydytojas neturi laiko tokiems dalykams, kuriuos gali atlikti slaugytojas. Jis pamoko ligonį, kaip susileisti insuliną, kaip maitintis ir pan. Dabar mums gėda prisipažinti tarptautinėse organizacijose, kad Lietuvoje nėra slaugytojo diabetologo etato. Matyt, panaši situacija ir kitose srityse. Dėl to ir nukenčia slaugos specialistai.
Iš slaugytojų duoną atima gydytojai Nora Ribokienė, sveikatos apsaugos viceministrė
Šiuo metu gydytojas gali dirbti be slaugytojos, nes slaugos paslauga įskaičiuota į bendrą įkainį. Tai reiškia, kad formaliai slaugytojo darbo vieta egzistuoja, tačiau jo funkcijų imasi pats gydytojas, norėdamas daugiau užsidirbti. Tokia ydinga praktika didina laukiančių pacientų eiles. Todėl, siekiant atskirti slaugos ir gydymo paslaugas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, pavesta Valstybinei ligonių kasai nustatyti atskirą gydymo ir slaugos paslaugų įkainį. Tokiu atveju padidės slaugytojų poreikis ir atsiras galimybė juos įdarbinti.
