Tvirtas, bet kenksmingas
Iš tikrųjų asbestas, apie kurį dabar kalbama kaip apie sveikatai kenksmingą medžiagą, yra pluoštinis ugniai, rūgštims ir šarmams atsparus mineralas, geras šilumos, garso ir elektros izoliatorius. Dėl savo techninių ypatybių – tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui – bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos anksčiau buvo plačiai naudotas šiferio, ugniai atsparių sienų ir durų, krosnių ir vamzdynų izoliacinių medžiagų, koklių ir grindų plytelių klijų, glaistų gamyboje...
Ilgainiui mokslininkai ištyrė, kad asbestas sveikatai kelia rimtą pavojų. Žmogui įkvėpus asbesto skaidulų, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį ir tampa įvairių nepagydomų vėžinių ligų bei asbestozės priežastimi. Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse užregistruojama apie 20 tūkst. mirčių nuo plaučių vėžio. Dažniausiai kenksmingas poveikis pasireiškia po 20–30 metų. Pagal kenksmingumą šis mineralas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui. 1976-aisiais asbestas buvo įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga.
Europos Sąjunga savo direktyvomis nuo 2005 metų uždraudė gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Mūsų šalies Vyriausybė prieš porą metų taip pat pasiryžo kilti į kovą – patvirtino Asbesto šalinimo programą ir jai įgyvendinti suplanavo skirti 22,6 mln. litų.
Mūsų gyvenamojoje aplinkoje gaminių su asbestu vis dar gausu. Sveikatos specialistai kartu atkreipia dėmesį į tai, kad, kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Jis atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, pjaustant, šveičiant ar kitaip apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkių, akimi nematomų, skaidulų.
Skelbti karo nereikia
Paskelbus apie kenksmingą asbesto turinčių medžiagų poveikį sveikatai, žmonėms, gyvenantiems šiferiu dengtuose namuose, gali susidaryti įspūdis, kad šiai asbesto turinčiai stogo dangai yra paskelbtas karas ir kad ja reikia kuo skubiau atsikratyti. Iš tiesų masiškai laužyti šiferio stogų tikrai nereikia, nebent juos tektų keisti.
Beje, rugpjūčio pradžioje kilusi ir kai kuriuose šalies rajonuose šiferio stogus plėšusi vėtra nepaskatino gyventojų kuo greičiau atsikratyti šios stogo dangos. Žmonės ieškojo sveikų šiferio lakštų ir jais lopė stoguose atsivėrusius plyšius. Ne vienas gal ir pamąstė, kad atsirado proga pakeisti kenksminga laikomą dangą nauja, tačiau galimybes ribojo kišenė. O konkreti Vyriausybės pagalba šalinant asbestą – dar tik neaiškiose ateities vizijose.
„Šiuo metu, neįvertinus asbesto kiekio, apie konkrečią paramą savo noru keičiantiems šiferio stogus į modernesnes medžiagas žmonėms dar anksti kalbėti. Kol kas vyksta pirminė asbesto turinčių gaminių inventorizacija. Jos tikslas – nustatyti, kiek statant įvairius pastatus yra panaudota asbesto turinčių gaminių, ir įvertinti, kokia šių gaminių būklė. Viso to reikia norint parengti asbesto turinčių gaminių pašalinimo iš aplinkos valstybės paramos programas“, – aiškino Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Vaškevičius.
Paprasčiau kalbant, kiekvienas gyventojas, turintis šiferiu dengtų stogų, turi kreiptis į vietos savivaldybės administraciją ar seniūniją ir užpildyti asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitą. Šias ataskaitas privalu pateikti iki 2011 metų sausio 31 dienos. Kaip tai padaryti, paaiškins vietos savivaldybės administracijos atstovas.
Kas bus po to, kai savivaldybei pateiksite duomenis apie turimų pastatų stogus, kuriuos dengia kenksminga danga, kol kas nėra nustatyta. Aišku tik tiek, kad savarankiškai panorusiesiems atsikratyti asbestinio šiferio stogų šiuo metu valstybė nemokės jokios kompensacijos. Telieka laukti, ką nuspręs Vyriausybė.
M. Vaškevičius teigė, kad keičiantieji stogus jau dabar turi kaupti dokumentus apie pašalintą šiferį. Per tris mėnesius nuo darbų pabaigos gyventojas turi užpildyti du pranešimo apie asbesto turinčių gaminių pašalinimą iš aplinkos egzempliorius. Vieną iš jų reikia pateikti savivaldybei (seniūnijai), o antrą pranešimo egzempliorių saugoti pačiam. Taip pat reikia išsaugoti įmonės, į kurios atliekų aikštelę buvo pristatytas šiferis, išduotus dokumentus su nurodytu pristatyto šiferio kiekiu.
Privati iniciatyva
Kol Vyriausybė registruoja ir skaičiuos, kokią pagalbą suteikti, stogų dangos gamintoja „Eternit Baltic“ ėmėsi iniciatyvos ir, suvienijusi jėgas su prekybininkais bei statybininkais, dar pavasarį pasiūlė specialią kompensacijų programą „Asbestui NE!“, skirtą sutaupyti dengiant stogus. Programos kompensaciją sudaro trys etapai: „Eternit Baltic“ kompensuojama suma bei prekybininkų ir stogdengių kompensacijos.
Pasinaudojus visomis kompensacijomis – gamintojų, pardavėjų ir stogdengių, – galima sutaupyti nemažai pinigų (dengiant vidutinio dydžio – 200 kv. m – stogą – net iki 4 500 Lt). Viena kompensacijos dalis suteikiama prekybos vietoje, kur pirkėjas pigiau įsigyja tam tikras pluoštinio cemento banguotų lakštų dangas, neasbestinius pluoštinio cemento banguotus lakštus. Kitą kompensacijos dalį galima gauti dengiant stogą naudojantis programoje dalyvaujančių stogdengių paslaugomis. Beje, kompensacijos galioja tiek renovuojant seną, tiek dengiant naują stogą.
Pavasarį prasidėjusi programa „Asbestui NE!“ baigsis spalio 30-ąją.
Kaip atsikratyti šiferio?
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė primena, kad rekonstruojant, griaunant ar remontuojant statinius, kurių konstrukcijose yra asbesto, jas galima šalinti tik laikantis nustatytų reikalavimų. Asbesto turinčios statybinės atliekos yra priskirtos pavojingoms atliekoms, todėl jas privalu tvarkyti pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas ir Atliekų tvarkymo taisykles.
Visų pirma šias birias atliekas statybvietėje reikia surinkti atskirai nuo kitų atliekų, sudrėkinti, supakuoti į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.) ir ją paženklinti. Šios atliekos statybvietėje gali būti laikomos ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo jų susidarymo, bet ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos, ir turi būti išgabentos į asbesto atliekas priimančias aikšteles ar į jas tvarkančias įmones.
Didelių gabaritų atliekų aikštelių, surenkančių asbesto atliekas, ir įmonių, tvarkančių šias atliekas, sąrašą galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapyje.
Asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymas yra gana ilgai užtrunkantis darbas, be to, nepigus, nes kainuoja transportas, degalai, sąvartyno vartų mokestis. Kiek teks pakloti pinigų už šį darbą, priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų, transporto priemonės dydžio ir pan. Pavyzdžiui, atsikratyti šiferio netoli sostinės kainuoja apie 300 Lt už toną. Beje, kai kurios atliekų aikštelės asbesto turinčias atliekas iš gyventojų priima nemokamai, kai kur nemokamai priimama dešimt šiferio lakštų.
Praėjusiais metais, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šalyje buvo surinkta 2 776 tonos asbesto atliekų. Panašūs kiekiai surinkti ir anksčiau.