Kasdien gera savijauta, guvus protas, dosniai dalijama gyvenimiška išmintis, daugybė šmaikščių pokštų. Tokie vietoje nenustygstantys – žurnalistas Algimantas Čekuolis ir renginių režisierius Vytenis Pauliukaitis.

Gyvenimo būtinybė

Kas gi šiems jaunatviškiems žmonėms suteikia energijos?

Atsakymas – paprastas. Jei norite jaustis sveiki ir energingi, nebūtina kankintis laikantis griežtų dietų, prakaituoti tvankiame sporto klube ar gerti maisto papildus. Abu gyvenimo džiaugsmu trykštantys vyrai tiesiog mėgsta vaikščioti, ir tai jiems padeda išlikti žvaliems ir pasitempusiems.
„Labai mėgstu vaikščioti pėstute. Vakarais visuomet surandu laiko valandą ar pusantros pasivaikščioti po Vingio parką, šalia kurio gyvenu daugiau nei pusę gyvenimo. Vaikštant žalumos apsuptyje atsigauna ne tik širdis, pailsi galva, bet ir pasimankština sąnariai, kūnas tampa judresnis. Judėjimas, kaip ir rašymas, yra mano gyvenimo būtinybė“, – sakė 78-erių žurnalistas ir žinomas TV laidos „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ vedėjas.

Jį džiugina, kad parke, kuriuo galėtų didžiuotis bet kurios valstybės sostinė, kasdien vis daugiau sportuojančių žmonių. Vieni vaikštinėja, kiti važinėja dviračiais, riedučiais, sportuoja su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Tačiau, palyginti su užsienio šalimis, kuriose jam tenka dažnai lankytis, tai yra tik lašas jūroje.

„Dauguma lietuvių, norėdami būti sveiki, neturi poreikio vaikščioti ar kitaip judėti. Kalbėti jiems apie vaikščiojimo naudą sveikatai, malonumą, poilsį vaikštant – tas pat, kas raginti nevalgyti kiaulienos. Nemažai daliai žmonių gyvenimo kokybė, sėkmė ar net laimė asocijuojasi su galimybe daug ir riebiai valgyti, važinėti automobiliu. Tokių net ir įtikinėti neverta“, – mano A.Čekuolis.

Vaistai nuo senatvės

Kiekvienas žurnalisto rytas nuo pat vaikystės prasideda mankšta. Ji tarsi įžanga į visą dieną ir į rašymą, kuris tapo kasdieniu ritualu.

„Seniai pastebėjau, kad esu kur kas mažiau kūrybingas, jei mažiau judu. Kai gerai pasimankštinu, nereikia jokio dopingo – cigaretės ar kavos. Rašau kaip iš pypkės – kiekvieną dieną po tris puslapius“, – džiaugėsi vieną po kitos knygas leidžiantis žurnalistas.

Galimybė judėti, dirbti, būti reikalingam, anot A.Čekuolio, ir yra tikroji laimė bei vaistas nuo senatvės.

Vis dėlto metų naštos nejaučiantį vyrą jau kurį laiką kankina sąnarių skausmai. Numalšinti juos padeda speciali fiziologinė avalynė, pagaminta pagal masajų basos kojos technologiją.
„Šiemet buvau Kenijoje ir lankiausi masajų kaime. Tai – visiškai laukinė gentis, kurios vyrai valgo tik mėsą ir geria karvių kraują. Tačiau šie žmonės nežino, kas yra kaulų ar sąnarių ligos, nes vaikšto basi ar su specialia avalyne. Mes visi buvome sukurti vaikščioti basi, bet šiais laikais tai neįmanoma, todėl kenčia mūsų sąnariai. Specialūs batai padeda jiems sugrįžti į normalią padėtį ir sąnarius kuriam laikui nustoja gelti“, – aiškino A.Čekuolis.

Kasdien kulniuoja pėsčiomis

Kitas ne mažiau populiarus ir žinomas žmogus 61 metų renginių režisierius Vytenis Pauliukaitis – taip pat visuomet energingas ir jaunatviškas. Nors specialiems pasivaikščiojimams daugelyje televizijos pramoginių laidų dalyvaujantis vyriškis laiko neturi, pėsčiomis vaikščioja daug ir su malonumu. „Kadangi neturiu automobilio, daug vaikštau po Vilnių. Turiu daug darbų, projektų, tad kasdien tenka iš vienos vietos į kitą kulniuoti pėstute“, – sakė V.Pauliukaitis.

Anot jo, einant pėstute deginamos kalorijos, tvirtėja kūnas, gerėja nuotaika, slopsta stresas. Galų gale vaikštant atrandi daug naujų vietų ar tiesiog nepastebėtų įprastos aplinkos detalių, sutinki draugų ir pažįstamų. Tai – labai patogus ir nebrangus būdas mankštintis, tinkamas ir jaunam, ir senam.

„Vaikščioti įpraskite visur ir visada, kuo dažniau ir ilgiau“, – patarė energija trykštantis ir žodžio kišenėje neieškantis V.Pauliukaitis.

Gali išgelbėti nuo mirties

Vaikščiojimas yra labiausiai paplitęs sportas pasaulyje. Vaikščiojant dirba visi žmogaus kūno raumenys. Tai padeda išlaikyti kūno formą, lankstumą, puikią savijautą. Šis mankštinimosi metodas nereikalauja jokių papildomų išlaidų, specialios aprangos, inventoriaus ar abonemento, dažnai net nereikia specialiai tam ieškoti laiko. Tereikia noro ir ryžto užuot važiavus mašina, nepatingėti į darbą ir iš jo kulniuoti pėsčiomis, vaikščioti tvarkant reikalus mieste, apsiperkant.

Neseniai Pasaulio vėžio tyrimų fondo mokslininkai paskelbė, kad energingas kasdieninis pasivaikščiojimas gerokai sumažina ir vėžio riziką. Jų teigimu, per metus būtų galima išvengti daugiau nei 10 000 naujų krūties ir žarnyno vėžio atvejų vien tik Didžiojoje Britanijoje, jeigu žmonės daugiau mankštintųsi, daugiau eitų pasivaikščioti ar netgi darytų sunkesnius namų ruošos darbus.
Mokslininkai stengiasi įrodyti šį naudingą ryšį, nes tik trečdalis žmonių žino, kad sportas turi tiesioginį poveikį vėžio rizikos mažinimui. Tarp britų vėžys yra vadinamas antruoju pagal dažnumą žudiku.

Tačiau Pasaulio vėžio tyrimų fondo mokslo padalinio vadovo pavaduotoja dr. Rachelė Tompson pabrėžė, kad mankšta nereiškia, jog reikia kasdien lieti prakaitą sporto salėje.
Energingas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas palengva, šokiai, sodininkystė ir dulkių siurbimas bei kiti namų ruošos darbai – visa tai galima laikyti lengva mankšta.
„Šiuo metu jau turime svarių įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra svarbus vėžio prevencijai. Kasmet būtų galima išvengti tūkstančių naujų vėžio atvejų darant tokius paprastus dalykus kaip energingas vaikščiojimas“, – sakė mokslininkė.

Stiprina širdį, raumenis ir sąnarius

Linas Pauliukėnas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas:

Vaikščiojimas teigiamai veikia visas organizmo funkcijas, tiek kraujotaką, tiek raumenų sistemą, taip pat sąnarių funkcionalumą.

Pastaruoju metu žmonės daug važinėja automobiliu ir mažai vaikšto, todėl mažėja jų bendros fizinės būklės pajėgumas. Kuo mažiau žmogus mankštinasi, tuo prastesnė jo reakcija, o raumenys apauga riebaliniu sluoksniu. Tokių žmonių sąnariai tampa mažiau paslankūs, o vėliau staiga padidėjęs fizinis krūvis gali paaštrinti esamas lėtines ar iššaukti naujas ligas, tokias kaip insultas ar kraujo apytakos sutrikimas.

Tačiau vaikščiojimas turi būti saugus – reikia pasirinkti tinkamą avalynę. Vaikščiojimui puikiai tinka fiziologiniai batai su daugiasluoksne pado konstrukcija. Dėl skirtingo pado minkštumo kūno atramos ir pusiausvyros raumenys priverčiami dirbti natūraliai, tolygiai paskirstomas pėdoms tenkantis krūvis ir taip sumažinama kelio ir klubų sąnarių apkrova. Ne tik einant, bet ir stovint dirba bei stiprėja pilvo, nugaros, kojų, sėdmenų raumenys, gerėja kūno tonusas. Tai – tarsi mini sporto klubas ant kojų.