Pasijuto neturinti pasirinkimo
Mama, dėl vaiko antsvorio nusprendusi pasikonsultuoti su endokrinologe, sulaukė patarimo ištirti jo skydliaukę. Gavusi nukreipimą hormoniniam kraujo tyrimui, moteris pasiteiravo, ar nereikėtų padaryti ir skydliaukės echoskopijos. Pati ji jau daug metų kartą per metus dėl skydliaukės problemų apsilanko pas endokrinologą, todėl žino, kad šie du tyrimai specialistui – kaip „Tėve mūsų“, bent jau apsilankius pas specialistą pirmą kartą.
Tačiau šįkart vaiko mama išgirdo, kad kol kas pakaks kraujo tyrimo. Jei rezultatas neviršys leistinų ribų, nereikės ir echoskopijos. Pasiūlymas, žinoma, logiškas.
„Tyrimo rezultatas viršijo leistinas ribas, todėl gydytoja labai susimąstė, ar reikia vaikui skirti vaistų. Nustebusi, kad nebėra jokios kalbos apie echoskopiją, priminiau medikei mūsų pokalbį ankstesnio vizito metu. Tuomet specialistė aiškino, kad reikėtų išmatuoti skydliaukės dydį. Jei pastaroji maža, tuomet tikrai verta skirti vaistų. Jei normali – galima stebėti tolimesnes tendencijas, juolab kad vaikas jokių skundų dėl savijautos neturi.
Girdyti paauglį hormoniniais vaistais, kai jie nebūtini, tikrai nenorėčiau. Juk kiekvienas vaistas turi pašalinį poveikį. Tačiau, pasirodo, gydytoja gali skirti tik vieną tyrimą – hormoninį kraujo tyrimą arba echoskopiją. Kai pasiūliau už ją susimokėti, gydytojos veidas pragiedrėjo. Nors paprastai echoskopijos tenka laukti pora mėnesių, mums patogų laiką paskyrė jau po savaitės“, - pasakojo moteris.
Vilnietei labiausiai apmaudu, kad apie mokamus tyrimus ji nebuvo informuota per pirmąjį vizitą, o buvo pastatyta prieš faktą – esą jei nemokės už echoskopiją, jos vaikas bus gydomas be diagnozės patikslinimo. Aiškios informacijos matomoje vietoje ji nepastebėjo ir poliklinikoje. Anot jos, jei pacientai būtų informuojami iš anksto, nesusipratimų būtų tikrai mažiau.
„Argi tai ne manipuliacija pacientu? Jei gydytoja žinojo, kad echoskopija vis tiek bus mokama, kodėl to nepasakė? Jau būtume atėję su visais tyrimais ir nereikėtų gaišti laiko dar vienam apsilankymui. Pagaliau ar nebuvo galima leisti žmogiškai pasirinkti, kurį tyrimą daryti mokamai? Hormoninis kraujo tyrimas kainuoja apie 25 litus, echoskopija – apie 50 litų. Aš susimokėti įstengiu, bet ar įstengs kiekviena mama? Negi vėl grįšime į laikus, kai medikai diagnozuodavo iš pulso ir kitų kūno funkcijų? Jiems sekdavosi, tačiau mūsiškiai išmokyti diagnozuoti iš laboratorinių tyrimų. Ar nepasipils klaidos?“ - svarstė pašnekovė.
Medikai – už mokamas paslaugas
Apie tai, kad nemokamas gydymas Lietuvoje yra mitas, medikų bendruomenėje kalbama jau kelerius metus. Anot medikų, dabartinėmis sąlygomis nemažai konfliktų tarp gydytojo ir paciento kyla todėl, kad valstybė neapmoka visų reikalingų tyrimų. Pacientai darytis mokamus tyrimus atsisako, o gydytojai dėl to negali jų visapusiškai ištirti ir paskirti efektyviausio gydymo. Esą problemą išspręstų užsienyje populiarus papildomas sveikatos draudimas, kuriuo žmonės draustųsi patys, ir apmokėtų tas paslaugas, kurių nepadengia ligonių kasos. Tuomet įstaigos paprasčiau galėtų skaičiuoti, kokios paslaugos teikiamos nemokamai, kokios – mokamai, o paslaugų kokybė dėl to tik gerėtų.
Tą patį yra pabrėžęs ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. „Konstitucijos 53-as straipsnis sako, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Ir kad įstatymas nustato nemokamos pagalbos teikimo tvarką. Žodžiu, Konstitucija numato, kad žmogus turi gauti pagalbą, bet niekur nėra parašyta, kad jis turi visą pagalbą gauti nemokamai. Nė viena valstybė nepajėgi užtikrinti tokios pagalbos“, - aiškino parlamentaras, atsakydamas į lankytojų klausimus DELFI konferencijoje.
A. Matulo teigimu, galbūt pasiteisintų tokia tvarka, kai apie 30 proc. visų gydymo paslaugų apmoka pats žmogus, tačiau daro tai oficialiai ir ne tiesiogiai, o per papildomą sveikatos draudimą, kuriuo draustųsi pats arba jį apdraustų darbdavys.
Ligonių kasų pinigai nepadengia savikainos
Kaip teigė Vilniaus Antakalnio poliklinikos, kurioje ir lankėsi DELFI pašnekovė, atstovas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys, apmokėjimo už tyrimus tvarka nesikeitė. Skirtumas tik tas, kad dabar viskas labiau skaičiuojama.
„Esmė ta, kad endokrinologo konsultacijai skiriama maždaug apie 40-50 litų. Į šią sumą įeina ir tyrimai, kuriuos specialistas numato daryti. Kraujo tyrimas traktuojamas kaip būtinas, o echoskopija – kaip gretimas, papildomas. Nemokamai žmogus gauna tokią konsultaciją, ir tokius tyrimus, kurių pakanka diagnozei nustatyti. Taigi gydytojas gali skirti gydymą be jo, jei pacientas nesutinka už jį mokėti. Tokia tvarka buvo ir anksčiau, tačiau gal nebuvo taip aiškiai išdėliota, todėl viskas būdavo skiriama nemokamai. Procedūros viršydavo savikainą ir galiausiai įstaigoms pritrūkdavo pinigų būtiniausiems dalykams“, - teigė pašnekovas.
Anot jo, skaičiuoti privertė ne tik sumažėjęs finansavimas, bet ir pasikeitęs mąstymas bei vadybos metodai.
„Kiekvienos gydymo įstaigos tikslas yra metus pabaigti bent jau su nuliu. Kad nereikėtų mažinti gydytojų atlyginimų, kad būtų pinigų sumokėti už patalpų šildymą, elektrą, gydymo priemones bei kitas reikmes, viskas turi būti adekvačiai pamatuota. Su ligonių kasomis pasirašyta sutartis, kurioje aiškiai išdėstyta, kokios konsultacijos yra apmokamos. Jei gydytoja būtų paskyrusi nemokamai dar ir echoskopiją, ligonių kasos nebūtų apmokėjusios, bent jau tiek, kiek ši paslauga kainuoja iš tiesų – tai būtų įstaigos vidinių sąnaudų reikalas. Net ir kraujo tyrimas išlipa iš tų apmokėjimo už konsultaciją ribų“, - tikino R. Slapšys.
Anot poliklinikos atstovo, jei už paslaugas mokamas tik litas, o jos kainuoja du litus, primokėti tenka pacientui. Tik taip dirbdamos gydymo įstaigos gali įveikti nuolatinio „nustekenimo“ būseną.
„Gydymo įstaigą pradedama vertinti kaip normaliai veikiantį subjektą, kuris paslaugas turėtų teikti kuo efektyviau ir prieinamiau, o tam įstaiga turi gyventi normalų gyvenimą. Kitaip tariant, išlaidos turi būti adekvačios pajamoms, o kaip tai padaryti – ir ieškome būdų, aišku, nepažeisdami pacientų teisių. Tie, kurie tvarkosi senaisiais metodais, iki šiol verkia, kad neturi pinigų, turi mažinti gydytojų atlyginimus ir pan.“, - teigė pašnekovas.
Įstaigos turėtų išsiversti be pacientų pagalbos
Tiek gydytojai, tiek gydymo įstaigų vadovai ne kartą skundėsi, kad jų rankas yra surišusios ligonių kasos, kurios labai griežtai vertina jiems pateiktą dokumentaciją ir jei nusprendžia, kad konsultacija ar tyrimas paskirtas nemotyvuotai, už paslaugą nemoka, o ir už motyvuotą paslaugą moka mažesniais tarifais nei iki krizės.
Tačiau Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė tikino, kad už visas paslaugas, kurias gydytojas privalo teigti pagal savo profesijos gydytojo normą, yra sumokama.
„Pas mus netgi yra apmokėjimas už paprastą endokrinologo konsultaciją ir yra papildomas apmokėjimas, kai atliekama skydliaukės echoskopija ir/ar biopsija ir/ar hormoninis tyrimas. Endokrinologas privalo mokėti atlikti skydliaukės echoskopiją pats, o jei yra įstaigoje susitarimas su kitu echoskopuotoju, už jį neturi būti prašoma mokėti papildomai. Įstaiga tuomet turi užtikrinti, kad užtektų tos sumos, kurią mes mokame už konsultaciją. Taigi visi tyrimai – tiek echoskopija, tiek hormoninis kraujo tyrimas – visa tai įeina į konsultacijos rėmus.
Šiuo atveju pacientui patarčiau kreiptis į įstaigos administraciją – tegu ji paaiškina žmogui, kodėl įvestas mokamas tyrimas, o jei nepavyktų susišnekėti su įstaigos vadovybe, reikėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą, nes piktnaudžiauti tokiais dalykais negalima“, - teigė specialistė.
Anot jos, būtų normalu pacientui paaiškinti, kad nemokamos echoskopijos teks laukti ilgai, nes nėra pakankamai lėšų, tačiau visiškai atsisakyti ją daryti nemokamai įstaiga neturėjo teisės. Tai numatyta ir sveikatos ministro įsakyme, kuris reglamentuoja mokamas paslaugas.
D. Berūkštienės teigimu, minėti tyrimai visada mokami tik tuo atveju, jei juos skiria šeimos gydytojas, nes jų skyrimas neįeina į šeimos gydytojo normą. Norint gauti tyrimus nemokamai, reikėtų gauti siuntimą pas atitinkamą specialistą.
„Dažnai ir patys žmonės nelinkę eiti pas specialistą. Jiems atrodo, kad jei pasidarys tyrimą, nereikės ir konsultanto. Tačiau mes nuolat primename, kad konsultantai konsultuoja ne pacientą, bet šeimos gydytoją. Pastarasis nuolat mato savo pacientą, ir jei jam kažkas neaišku, viršija jo kompetencijos ribas, siunčia pas konsultantą, kuris atrenka būtinus tyrimus ir skiria gydymą.
Dabar mes papildomai daugiau ir mokame specialistui, kad jis galėtų atlikti papildomas funkcijas, kad nereikėtų žmogaus guldyti į ligonę. Žinoma, žmonės dabar labai išprusę, žino apie įvairius tyrimus ir jų prašo. Jei jau savo noru renkiesi tyrimą, o gydytojas mano, kad tai nebūtina, normalu, kad reikia už jį susimokėti“, - aiškino pašnekovė.
