23 metų Rima K. prieš mėnesį su savo vaikinu ir dar keliais draugais leido laiką Latvijos miestelio paplūdimyje. Poilsio metu į merginą trenkė žaibas, ji iškart prarado sąmonę.
Ištikta komos Rima buvo paguldyta į Klaipėdos ligoninės Intensyviosios terapijos skyrių. Šį antradienį mergina iš Intensyviosios terapijos skyriaus buvo perkelta į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių. „Ji yra kažkiek sąmoninga, tačiau iš komos galutinai dar neatsigavo. Gydytojai sakė, kad jai ligoninėje dar reikės praleisti kokius tris mėnesius“, – dienraščiui pasakojo Rimos vaikinas.
Nors Rima pradėjo sveikti, ją užklupo kitos negandos – mergina susidūrė su valdžios sukurta absurdiška tvarka, kuri yra nenaudingiausia pacientams. Ji prieš nelaimę buvo nusprendusi išvykti dirbti į Norvegiją, todėl liepos 12 dieną savo noru išėjo iš darbo. O liepos 13-osios vakarą į ją trenkė žaibas, ilgam paguldęs į ligoninės lovą. Privalomasis sveikatos draudimas yra trijų rūšių: arba jį moka darbdavys, arba valstybė, arba savanoriškai pats žmogus. „Jei sveikatos draudimas už merginą nebus mokamas, gresia didelės gydymo išlaidos“, – tik konstatavo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo medicinai pareigas laikinai einantis Ramūnas Vaina.
Mergina socialiai drausta yra iki rugpjūčio 12 dienos, nes iki tada galioja darbdavio sumokėti mokesčiai.
„Kadangi dabar Rima negali nei įsidarbinti, nei įstoti į Darbo biržą, telieka pačiai mokėti privalomąjį sveikatos draudimą – 72 litus per mėnesį. Pirmąją įmoką jau sumokėjau. Tačiau ligoninėje teks gulėti dar tris mėnesius, paskui laukia ilgas reabilitacijos procesas, todėl reikės ne vienos ir ne dviejų tokių įmokų, o pinigais nelyja. Manau, kad turi būti kažkokių išimčių“, – vylėsi iš komos bundančios merginos draugas.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Salvija Andriušienė patvirtino, jog sveikatos draudimo įmoka už R.Kiaulakytę yra sumokėta, tad ji socialiai apdrausta bus iki rugpjūčio 31 dienos. O toliau? „Jei pagerės sveikata, mergina galės registruotis Darbo biržoje. Jei ne, reikės toliau savanoriškai mokėti privalomąjį sveikatos draudimą. Dar viena išeitis – medikai galėtų parengti dokumentus merginos nedarbingumo lygiui nustatyti ir tuomet ją socialiai draustų valstybė“, – aiškino S.Andriušienė.
Tačiau nė viena iš jos pasiūlytų išeičių R.Kiaulakytei netinka. Mergina per mėnesį tikrai nepasveiks tiek, kad galėtų užsiregistruoti Darbo biržoje. „Mes registruojame tik darbingus darbingo amžiaus žmones. Todėl ši mergina oficialiai bedarbe galėtų tapti tik po reabilitacijos ir jei jai nebūtų nustatytas nedarbingumo lygis. Žmogiškai mes visi ją suprantame, bet yra taip, kaip yra“, – pečiais gūžčiojo Mažeikių, kur mergina yra deklaravusi gyvenamąją vietą, darbo biržos direktorės pavaduotoja Rita Jurkūnienė.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Vitkauskas teigė, jog darbingumo lygis negali būti vertinamas tol, kol nebaigtas gydymas ir reabilitacija.
