Prieš operaciją moteriai teko duoti kraujo pačiai
Kaip DELFI pasakojo vilnietė Rasa, Anykščiuose gyvenančiai jos tetai teko daryti klubo sąnario operaciją. Kadangi eilėje laukti teko ilgai, konsultuojantis gydytojas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (VGPUL) paaiškino, kokį operacijos „krepšelį“ ji galinti sukaupti.
„Šiaip ligoninė tarsi ir aprūpintų visomis reikiamomis priemonėmis, tačiau jei žmogus nori, esą jis gali įsigyti jas geresnes. Taip pat buvo paminėta, kad reikės ir kraujo, kadangi šios operacijos metu žmogus labai nukraujuoja, taigi perpilti jo reikia nemažai. Jei pacientė esą negali kraujo duoti pati, ji gali atsivesti du žmones. Jų kraujo grupė nesvarbi.
Tetai važinėti iš Anykščių buvo nepatogu. Aš pati kraujo duoti tuo metu negalėjau, mano vyrui tapti donoru nepavyko. Gal suveikė psichologiniai niuansai – kraujas tiesiog nebėgo. Kito donoro taip ir neradome, todėl pačiai tetai teko važinėti iš Anykščių ir duoti kraujo“, - pasakojo pašnekovė.
Anot jos, kvietimą duoti kraujo operacijos laukianti teta suvokė kaip būtinybę, kad operacija būtų sėkmingai atlikta. Gydytojas savo primygtinį prašymą motyvavo tuo, kad ligoninė turi savo kraujo banką, bet jį nuolat reikia pildyti. Antraip kraujo trūks. Beje, kad ligoninė turinti kraujo centrą, vilnietė teigė žinojusi jau seniai. Prieš septynerius metus čia buvo operuojama ir jos močiutė. Ji taip pat davė savo kraujo, tačiau kad pacientas būtų įkalbinėjimas atsivesti du visiškai kitos kraujo grupės donorus, moteris teigia susidūrusi pirmą kartą.
DELFI žiniomis, tokių pačių prašymų pacientai sulaukia ir kitose ligoninėse, kurios turi savo kraujo centrus. Neretai jiems paduodami lapai, kuriuose jie turi įrašyti donorų pavardes. Nors tuose lapuose taip pat nurodoma, kad atsisakymas tapti donoru neturės jokios įtakos nei jo, nei kitų pacientų gydymui, tarp žmonių sklinda gandai, kad dalis žmonių pasiruošę net mokėti tiems, kurie prieš jų operaciją duos kraujo.
Kraujo prašoma motyvuojant paciento pareigomis
Anot VGPUL Kraujo centro vedėjos Emilijos Kazlauskienės, donorai į ligoninės kraujo centrą iš tiesų kviečiami, tačiau ne verčiami. Juolab kad yra žmonių, kurie neturi artimųjų.
„Turime donorų kartoteką ir kviečiame žmones. Jie ateina labai geranoriškai, nors mes pabrėžiame, kad kraują imame neatlygintai. Mat mūsų tikslas, kad kraujas būtų kuo saugesnis. Šis klausimas buvo aptartas ir tarptautiniuose specialistų simpoziumuose. Buvo nuspręsta, kad ligoninė nenusižengia etikai kviesdama pacientus duoti kraujo, kadangi ne tik gydytojas, bet ir pacientas turėtų turėti tam tikras pareigas. Tokiu pagrindu mes ir prašome žmones duoti kraujo.
Juk kraujo jokiais kitais preparatais nepakeisi. Mes jį galime gauti tik iš donorų. Tai reiškia, kad kažkas turi organizuoti, kad jo būtų, nes kiekvienam iš mūsų gali atsitikti nelaimė. Tuomet ne laikas bus jo ieškoti. Be to, pastaruoju metu plinta vadinamoji autologinė donorystė, kai pats žmogus, laukdama planinės operacijos, gali duoti kraujo, kuris bus panaudotas tik jam“, - tikino pašnekovė.
Anot medikės, anksčiau už naudojamą kraują mokėdavo ligonių kasos, todėl pačiai ligoninei dėl to sukti galvos nereikėdavo. Nuo šių metų įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią ligoninės kraują turinčios pirkti pačios. Žinant, kad gydymo įstaigų finansavimas sumažintas, o kraujas – brangi prekė, suktis iš padėties nėra paprasta.
VGPUL per mėnesį sunaudoja apie 500 kraujo vienetų. Vieno vieneto kaina – apie 500 litų. Taigi, jei visą kraują tektų pirkti, kas mėnesį reikėtų pakloti apie 150 tūkst. litų. Kita vertus, pašnekovė patikino, kad situacija, kad ligoninei trūktų kraujo, neįmanoma, kadangi egzistuoja stebėsenos sistema bei numatyti būdai, kaip greitai jo papildyti. Tačiau visas esamas kraujas taip pat sunaudojamas – „nurašyti“ jo netenka.
Kraujo yra, bet ligoninėms jis brangus
Svarbiausias argumentas, kodėl buvo pakeista kraujo naudojimo ir pirkimo tvarka, kad senoji tvarka neleido kontroliuoti, ar kraujas naudojamas racionaliai. Esą buvo mokama už pasiimtą, o ne panaudotą kraują, todėl kraujas būdavo nurašomas kaip pasenęs arba pilamas be reikalo. Be to, sugriežtintos indikacijos, kai ligoniui gali būti atliekamas kraujo perpylimas ar skiriami kraujo preparatai.
Vos įsigaliojus naujajai tvarkai, įstaigos skundėsi, kad kraujo pirkimas iš kraujo centrų joms smarkiai kerta per kišenę, o lėšos, iš valstybės biudžeto skirtos šiam reikalui, nepadengia realių išlaidų.
Tuo tarpu Nacionalinio kraujo centro ryšių su visuomene specialistė Jūratė Vaidelienė DELFI sakė, kad kraujo kainą nustato ligonių kasos. Nors kraujo vis dažniau duoda neatlygintini donorai, jo kainą esą sudaro kraujo tyrimai ir paruošimas naudojimui.
„Galiu atsakingai pasakyti, kad šiuo metu ir jau senokai turime užtektinai visų kraujo grupių ir net per karščius nejautėme donorų trūkumo. Žmonės važiavo į kraujo centrą duoti kraujo, nes teko dėl karščio net akcijas atšaukti, bet visą tą laiką normaliai pildėme savo atsargas ir kraujo komponentų turėjome pakankamai“, - teigė pašnekovė.
