Priešingai – poliklinikos administracija būgštauja, kad vyresnio amžiaus vaikų ligų specialistai nesumanytų išeiti užtarnauto poilsio. Jų nebūtų galimybės pakeisti šeimos gydytojais. Įstaigai jų ir taip trūksta.
Poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė sakė, kad nors ir šiandien į darbą galėtų priimti du bendrosios praktikos gydytojus. Jeigu iš darbo panorėtų išeiti keli pensinio amžiaus pediatrai, poliklinikai jau trūktų mažiausiai penkių gydytojų.
Daugelį vyresnio amžiaus pediatrų, taip pat ir šeimos gydytojų, darbe laiko mažos pensijos. Jiems labiau apsimoka dirbti ir gauti sumažintą pensiją, nei gyventi tik iš pensijos.
Panevėžio poliklinikos vadovė teigė naujų specialistų ieškanti visais įmanomais būdais, tačiau prisikviesti jaunų šeimos gydytojų į Panevėžį nepavyksta.
„Bendrosios praktikos gydytojų trūksta ir didmiesčiuose. Jauni specialistai emigruoja į užsienį. Dar būdami rezidentais jie užmezga ryšius su būsimais darbdaviais, intensyviai mokosi tos šalies kalbos ir išvažiuoja“, – aiškino ji.
Tie, kurie lieka Lietuvoje, linkę rinktis darbą Vilniaus ar Kauno gydymo įstaigose, nei vykti į periferiją.
Pasak I.Čeilitkienės, mokslus baigę šeimos gydytojai, be kita ko, turi nemažą pediatrijos žinių bagažą. Tad, jei poliklinikai pavyktų įdarbinti bent vieną gydytoją, jam būtų galima drąsiai patikėti ir vaikus.
Reforma nesukėlė pacientų pasipiktinimo
Anksčiau Panevėžio poliklinikoje dirbo kur kas daugiau pediatrų, tačiau dalis jų, daugiausia jaunesni, persikvalifikavo į šeimos gydytojus.
Dabar jie, kaip ir specialius mokymus baigę terapeutai, rūpinasi ir suaugusiųjų, ir vaikų sveikata.
Nors prieš kelerius metus Lietuvos pediatrų draugija įnirtingai priešinosi, kad vaikų sveikata būtų patikėta bendrosios praktikos gydytojams, motyvuodama, kad jiems trūks kompetencijos, tėvai, išskyrus pavienius atvejus, nesiskundžia.
„Šeimos gydytojams, tiek baigusiems mokslus, tiek persikvalifikavusiems iš terapeutų, gerai sekasi gydyti vaikus. Prireikus jie visada gali pasikonsultuoti su čia pat dirbančiais pediatrais“, – sakė I.Čeilitkienė.
Ji neabejoja, kad bendrosios praktikos gydytojai ateityje galėtų sėkmingai perimti vaikus iš pediatrų, jeigu jų darbo krūvis nebūtų toks didelis.
Pasak poliklinikos vadovės, šeimos gydytojams yra nustatyti per dideli normatyvai.
„Dabar gydytojas turi aptarnauti apie pusantro tūkstančių pacientų – nuo mažų iki senų. Esant tokiam darbo krūviui, sudėtinga turėti prisirašius daug vaikų. Realiai šeimos gydytojas galėtų aptarnauti aptarnauti 1000, daugiausia – 1200 pacientų. Tada daugiau laiko galėtų skirti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems“, –aiškino direktorė.
Dabar vienam šeimos gydytojui turėti prisirašius tik tiek pacientų būtų prabanga ne tik dėl to, kad nėra kas dirba, bet ir todėl, kad smarkiai nukentėtų atlyginimas. Mat šeimos gydytojų darbo užmokestis priklauso ir nuo prisirašiusiųjų skaičiaus.
Pagal normatyvus, vienas pediatras turi aptarnauti apie 900 vaikų. Dirbantieji Panevėžio poliklinikoje vidutiniškai prižiūri po 700 vaikų, ir darbo turi sočiai. Įkainis už vaikų sveikatos priežiūrą yra didesnis.
Tikisi nebeišleisti rezidentų
Vis dėlto Panevėžio miesto poliklinika turi planą, kaip prisivilioti į įstaigą dirbti naujų gydytojų.
Neseniai poliklinika su Sveikatos apsaugos ministerija ir Kauno medicinos universitetu pasirašė sutartį dėl rezidentūros bazės steigimo miesto poliklinikoje.
Vadinasi, minėtame universitete mokslus baigę šeimos gydytojai galės dirbti rezidentais Panevėžyje.
Rugpjūčio pabaigoje poliklinika lauka atvykstant keturių gydytojų rezidentų, tarp jų yra kilusių iš Panevėžio.
I.Čeilitkienė tikisi, kad bent vienas ar du iš jų po rezidentūros pasiliks pas juos dirbti.