Europos Komisijos duomenimis, Europos sveikatos kortelę turi mažiau nei 6 proc. Lietuvos gyventojų. Vokietijoje ją įsigiję daugiau nei pusė, o Liuksemburge, Italijoje, Čekijoje ir Austrijoje – kone kiekvienas šalies pilietis.
Vilniaus teritorinių ligonių kasų duomenimis, Europos sveikatos kortelę lietuviai įsigyja sezoniškai, todėl vasarą jaučiamas pagyvėjimas.
„Jeigu sausio–vasario mėnesiais dėl kortelių atvykdavo apie 1,9–2 tūkst. asmenų, tai birželio mėnesį mes jau sulaukės apie 6 tūkst. asmenų, kurie pasiėmė Europos sveikatos draudimo korteles“, – teigė Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.
Specialistės teigimu, vien pernai per milijoną du šimtus tūkst. gyventojų aptarnaujanti ligonių kasa išdavė daugiau kaip 30 tūkst. Europos sveikatos kortelių, o per penkerius metus – apie 140 tūkstančių. Skubantiems ir laiku kortelėmis nepasirūpinusiems keliautojams esą šis draudimas suteikiamas ir per vieną dieną.
Tačiau keliautojams būtina žinoti, kad Europos sveikatos kortelė garantuoja tik būtinąją medicinos pagalbą ir tik toje šalyje galiojančiomis sąlygomis.
„Europos sveikatos draudimo kortelė negarantuoja planinės medicininės pagalbos išlaidų kompensavimo, taip pat negarantuoja, jeigu reikėtų dėl sveikatos būklės transportuoti tokį pacientą į namus. Ir taip pat negarantuoja priemokų ir mokesčių, kurie yra toje šalyje patvirtinti ir kurie yra būtini ir tos šalies gyventojams“, – aiškino L. Vitkauskienė.
Draudikai atkreipia dėmesį, kad Europos draudimo kortelė, kitaip nei įprastas kelionių sveikatos draudimas, kompensuoja paslaugas ne visose gydymo įstaigose.
„Turint Europos sveikatos draudimo kortelę, tu turi ieškoti gydymo įstaigos, kuri turi pasirašiusi sutartį su ligonių kasomis, kad kompensuoja tas gydymo paslaugas“, – sakė draudimo bendrovės asmens draudimo rizikos vertintojas Romas Chaleckas.
Europos draudimo kortelę kiekvienas apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvos pilietis gali gauti nemokamai, tačiau būtina nepamiršti, kad šis draudimas galioja tik Europos Sąjungos šalyse, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje bei Šveicarijoje.
Pasak draudikų, neretai sveikatos draudimą kelionėse savo klientams garantuoja ir bankai, išduodami kreditines korteles, tačiau kiekvienu individualiu atveju būtina įsigilinti į tokio draudimo sąlygas, nes ne visos paslaugos gali būti įtrauktos.
Kelionių organizatoriai tvirtina, kad jų klientai, net ir keliaujantys po Europą, beveik be išimčių draudžiasi papildomai.
„Draudžiasi beveik visi. Tie, kurie keliauja, 99 proc. tikrai arba turi draudimą, arba perka draudimą Standartinis draudimas, padengiantis iki 100 tūkst. eurų išlaidas, kainuoja 20–22 litus“, – tvirtina turizmo agentūros produktų vystymo ir rinkodaros direktorius Andrius Sideravičius.
Turizmo organizatoriai sako, kad papildomu sveikatos draudimu būtina apsidrausti ne tik keliaujantiesiems į trečiąsias šalis, bet ir tiems atvejams, kai žmogui gali prireikti papildomos medicininės pagalbos, ilgesnio gydymo svečioje šalyje ar transportavimo į tėvynę. Didesnių išlaidų gali patirti aktyvaus sporto mėgėjai.