Nevaisinga kas penkta šešta pora
„Norėjome pasakyti, kad nevaisingumas – tai nelaimingas loterijos bilietas, kuris gali tekti kiekvienam. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 55 tūkstančiai vaisingo amžiaus šeimų, neturinčių palikuonių. Tai – kas penkta šešta pora. Tačiau dauguma jų neturi net galimybės kreiptis į medikus, nes gydymas brangus, jį teikia tik privačios klinikos, o valstybė tokiems pacientams atsukusi nugarą“, – sakė Vaisingumo asociacijos valdybos narė Rasa Lalienė.
Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje kainuoja apie 10–14 tūkst. Lt,
tačiau tikimybė, kad po jo užsimegs gyvybė ir po sėkmingo nėštumo gims kūdikis, tėra vos 30 proc. Dažniausiai vienos procedūros, kad būtų pasiektas norimas rezultatas, neužtenka. Todėl daugeliui pagalbinis apvaisinimas tampa nepasiekiama svajone.
„Vienuolika metų iš Vyriausybės į Seimo stalčius stumdomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, kuris turėtų reglamentuoti gydymą, nustatyti kompensavimo mechanizmą. Toks vilkinimas sudaro sąlygas neteisėtai eksperimentuoti su pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų kamieninėmis ląstelėmis. Jos naudojamos kitoms sunkioms ligoms gydyti“, – piktinosi R.Lalienė.
Noras susilaukti vaikų – nenugalimas
36-erių kaunietė Vilma Jurkevičienė jau trejus metus mėgaujasi motinyste. Po pagalbinio apvaisinimo moteris susilaukė dukters Akvilės. Tačiau iškęsti tai, ką teko jai patirti dešimt metų bandant susilaukti vaikelio, moteris nelinkėtų net pikčiausiam priešui.
Kai V.Jurkevičienei buvo pašalinti nesveiki kiaušintakiai, ji du kartus nesėkmingai išbandė apvaisinimą mėgintuvėlyje. Ir tik trečią kartą moteriai pagaliau pavyko. Maždaug 40 tūkstančių litų kainavo visos procedūros, gydymas ir vaistai.
„Mes tikrai nesame turtuoliai, gyvename nuo algos iki algos. Pinigus taupome atsisakydami atostogų, kelionių ar patogesnio gyvenimo. Mūsų šeimą parėmė ir Vaisingumo asociacija. Po kiekvieno nesėkmingo karto nusvyra rankos, prarandi pasitikėjimą, bet vėl pakyli ir bandai, nes noras susilaukti vaikų – nenugalimas“, – sakė V.Jurkevičienė.
Anot jos, būtina priimti įstatymą, nes be jo negalima tikėtis jokio išlaidų gydymui ir pagalbinio apvaisinimo procedūroms kompensavimo, niekas nekontroliuoja privačių klinikų veiklos, nėra galimybės pareikalauti iš jų atsakomybės.
Latvijoje – pigiau ir geriau
Lietuvoje veikiančios apvaisinimo klinikos specialistai yra tikrai aukšto lygio, bet pastaruoju metu lietuviai masiškai vyksta į Latvijos klinikas, kur, kaip kalbama, ir apvaisinimo rezultatai geresni, ir vaistai bei procedūros kainuoja pigiau.
„Latviai turi įstatymą, ten įteisinta ir kiaušialąsčių bei spermos donorystė, 20–30 proc. mažesnės kainos, todėl ir išveža lietuviai į Latviją savo pinigus“, – mano V.Jurkevičienė.
Galimybių susilaukti vaikų lietuviai ieško ir kitose užsienio šalyse. Vilnietės gydytojos ginekologės Gražinos Bogdanskienės jau nestebina, kai dalis jos pacientų atvirai prisipažįsta, jog išvažiuoja į Didžiąją Britaniją, kad ten galėtų pasinaudoti išlaidų dirbtinio apvaisinimo procedūroms kompensavimu.
„Manau, kad net ir sunkmečiu valstybė neturėtų ignoruoti savo piliečių teisėto noro susilaukti vaikų. Dabar dauguma svajones susilaukti vaikų tiesiog atideda iki geresnių laikų“, – sakė G.Bogdanskienė.
Lieka vos penkeri metai
Nevaisingų žmonių daugėja visame pasaulyje. Jei šiuo metu kas šešta vaisingo amžiaus pora negali susilaukti kūdikio, po dešimtmečio prognozuojama, kad tokių porų bus kas trečia.
„Per kelis darbo dešimtmečius stebiu vadinamosios akceleracijos tendenciją. Anksčiau menstruacijos mergaitėms prasidėdavo sulaukus 13–15 metų, o dabar – jau 10–11-os.
Moterų menopauzė prasideda taip pat anksčiau – pirmi požymiai pasireiškia 45 metų moterims“, – aiškino G.Bogdanskienė.
Anot jos, šis procesas neturėtų jokios įtakos vaisingumui, jei moterys norėtų susilaukti kūdikio iki 25-erių. Tačiau dabar Lietuvoje poros linkusios vaikus planuoti maždaug nuo trisdešimties. Deja, šiuolaikinės trisdešimtmetės hormoniniai tyrimai yra gerokai prastesni nei dar prieš kelis dešimtmečius ir, pasak medikės, vaisingumo periodas sutrumpėja vos ne iki penkerių metų.
„Vyrų spermos kokybė taip pat prastėja. Manau, jau laikas kalbėti apie prastėjantį visuomenės vaisingumo lygį“, – konstatavo nevaisingumo gydymo specialistė.
Šio proceso priežastys – stresas, chemikalai, aplinkos tarša, sėdimas darbas, nesveikas maistas. Sveika gyvensena, medikės teigimu, turėtų tapti norma, jei norima susilaukti kūdikio.
Ligos priežasčių daug
Nevaisingumas – tai šeimos, gyvenančios normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojančios kontraceptinių priemonių, negalėjimas susilaukti vaikų ilgiau nei vienus metus. Nevaisingumas yra liga, kurią būtina gydyti.
Dažniausios nevaisingumo priežastys: nekokybiška sperma, ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių arba gimdos patologija, dažni persileidimai, endokrininiai sutrikimai. Kartais susiduriama su retomis problemomis: hormonų, autoimuninės sistemos ar genetiniais sutrikimais.
Įvairūs šaltiniai skelbia, jog porų nevaisingumą 40 proc. lemia moterų, 40 proc. – vyrų sveikatos sutrikimai, 10 proc. – imunologinis nesuderinamumas, o 10 proc. – priežastis lieka neaiški.
