Vėžį gali sukelti ir greipfrutai?
Anot studiją parengusių organizacijos „Environmental Working Group“ (EWG) mokslininkų, šį vitaminą apsauginių kremų pramonė naudoja kaip antioksidantą, kuris sulėtina odos senėjimą, tačiau stebint, kaip jį veikia saulė, paaiškėjo, kad jis prisideda prie vėžio navikų atsiradimo.
Amerikiečiai vos 39 kremus iš 500 populiariausių kremų nuo saulės įvardijo kaip saugius. Visas sąrašas kenksmingiausių ir saugiausių kremų skelbiamas EWG interneto puslapyje.
„Nieko naujo. Tokios gąsdinančios informacijos, įvairiausių spekuliacijų saulės ir vėžio tema sulaukiame kasmet.
Neseniai internete teko skaityti, kad krūties vėžį moterims gali sukelti kasdien valgomi greipfrutai. Tačiau kas tai įrodė, moksliškai pagrindė?
Ir šie JAV mokslininkų tyrimai nepagrįsti jokiais įrodymais, anoniminiai, o taip rimti mokslininkai nesielgia“, – komentavo Santariškių klinikos Dermatovenerologijos centro konsultacijų skyriaus vedėja gydytoja dermatologė Rūta Gancevičienė.
Anot jos, vitaminas A ir jo dariniai (retinolis) naudojami visuose senėjimą stabdančiuose kremuose, ir nieko panašaus apie šį vitaminą ir susirgimo vėžiu riziką medikė nėra girdėjusi.
Beje, susipažinusi su internete paskelbtu pavojingų kremų sąrašu R.Gancevičienė nerado nė vieno, kuriuo būtų prekiaujama Lietuvos vaistinėse.
Panašiai reagavo ir vienos natūralia kosmetika prekiaujančios bendrovės bendraturtė Guoda Azguridienė: „Be vitaminų, kremuose yra daug blogesnių dalykų – įvairiausių cheminių elementų, kurie gali išprovokuoti vėžį. Todėl tikrai nereikėtų baimintis vitaminų, nes jie – smulkmena, palyginti su tais chemikalais, kuriuos kasdien su kosmetiniais kremais žmonės tepasi ant odos.“
Peržiūrėjusi EWG interneto puslapyje skelbiamą kremų nuo saulės sąrašą G.Azguridienė pastebėjo, kad jų nurodyti saugiausi kremai yra su cinko arba titano oksidais (vadinamaisiais fiziniais filtrais), kuriuos kiti mokslininkai itin peikia dėl nanodalelių. Kiti sąraše nurodyti kremai su cheminiais filtrais turi cheminių medžiagų, kurios provokuoja įvairias ligas.
„Reikia žinoti, kad saulės kremai yra vaistai, todėl juos naudoti reikėtų tik jei nėra galimybės kitaip išvengti nudegimo. Nereikėtų manyti, kad saugu pasitepti kremu, kurio aukštas apsaugos nuo saulės faktorius, ir būti saulėje kiek nori“, – sakė G.Azguridienė.
Anot jos, kremuose naudojamos cheminės medžiagos nėra uždraustos, jos atitinka leidžiamas normas. „Turėtume jaustis bandomaisiais triušiais, nes ta chemija kaupiasi organizme. Žiūrėk, po kurio laiko vieną ar kitą sudedamąją dalį ir uždraudžia naudoti“, – neslėpė G.Azguridienė.
Skiriasi kaina ir kokybė
Kaip paprastam žmogui nesusipainioti, kai vieni, gąsdindami vėžiu, ragina teptis kremais nuo saulės, o kiti dėl tos pačios priežasties pataria jų nenaudoti?
„Reikia pasikliauti specialistais. Rekomenduoju priemones, kurios parduodamos vaistinėse. Tie apsauginiai kremai prilygsta vaistams ir į vaistinių lentynas nepakliūva atsitiktinai“, – patarė R.Gancevičienė.
Kremų nuo saulės yra tikrai labai įvairių. Vienos kategorijos ir patikimumo produktai parduodami prekybos centruose, visai kitos – vaistinėse. Dar kitokių galima nusipirkti pas močiutę turguje. Todėl, medikės teigimu, jei norima patikimos apsaugos, ypač kai oda jautri, reikėtų kreiptis į medikus, kremus pirkti vaistinėse.
„Žmonės ieško pigesnių variantų, tačiau yra tam tikri kosmetikos gamybos standartai, ypač kalbant apie saulės filtrus, kurie ir nulemia aukštesnę kremo kainą. Tačiau gydytojai tikrai nesistengia įbrukti brangiausių kremų. Paprastai pasiūloma keletas variantų pagal kainą, odos tipą“, – aiškino dermatologė.
Kiekvienas kremas ar vaistas gali sukelti odos dermatitą – jautrumo reakciją, bet, kad sukeltų ligą, medikei neteko girdėti. Jos nuomone, tikrinančios institucijos griežtai reikalauja laikytis nustatytų standartų ir rinkos kontrolė yra pakankama.
Natūrali kosmetika – lašas jūroje
G.Azguridienės nuomone, nors prieštaringų vertinimų tikrai yra labai daug, žmogui reikia turėti savo nuomonę: jei kremas žalingas, tiesiog jo nenaudoti. Pavyzdžiui, kremo sudėtyje radusi stiprių konservantų parabenų, naftos chemijos produktų, dirbtinių kvapiklių, ji tokį kremą mestų šalin.
Reikėtų domėtis kremų sudėtimi. Jei daugelis jau atpažįsta maisto produktuose naudojamus konservantus, taip pat turėtų žinoti, ką reiškia kremo gamyboje panaudota viena ar kita cheminė medžiaga.
Kol kas natūrali ir ekologiška (dar vadinama žaliąja) kosmetika pasaulyje sudaro maždaug 2–5 proc. visos milžiniškos rinkos. Priežastis, kodėl ji taip sunkiai skinasi kelią į rinką, paprasta – kitokia rinkodara. Reklamai žaliosios kosmetikos gamintojai negali skirti pakankamai pinigų, nes natūrali žaliava, ypač ekologiška, – brangi.
Įprastinėje kosmetikoje naudojamos cheminės medžiagos – kur kas pigesnės, todėl tokios kosmetikos reklamai koncernai gali skirti didelius pinigus, samdyti žvaigždes.
Turi atitikti higienos reikalavimus
Ričardas Norkus, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Leidimų ir licencijavimo skyriaus vyriausiasis specialistas:
Kosmetika, pagaminta Europos Sąjungos šalyse, į rinką patenka sertifikuota ES atsakingų institucijų, o pagamintą Lietuvoje ar importuojamą iš valstybių ne ES narių, išskyrus Islandiją, Lichtenšteiną ir Norvegiją, privaloma notifikuoti, tai yra tiekėjai Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turi pateikti tam tikrus duomenis apie save ir gaminį. Kosmetikos gaminiai turi atitikti Lietuvos higienos normų reikalavimus.
Draudžiama į rinką tiekti kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra neleistinų kosmetikos gamyboje naudoti medžiagų, kai ribojamų medžiagų kiekis viršija higienos normoje leidžiamus arba jos panaudotos nesilaikant reikalavimų. Išimtį sudaro atvejai, kai konservantai panaudoti kitiems tikslams, bet apie tai turi būti nurodyta tiekiant gaminį. Yra ultravioletinių spindulių filtrų, nenurodytų norminiuose dokumentuose.
Nuolat atliekami moksliniai tyrimai. Nustačius, kad tam tikros sudedamosios dalys gali būti pavojingos žmogaus sveikatai, jos uždraudžiamos.
