„Turime užauginti naują donorų kartą, kuri sąmoningai rinktųsi neatlygintiną donorystę. Tačiau, kol šalyje leidžiama iš kraujo daryti verslą, ką nors pakeisti iš esmės sunku“, – įsitikinęs neatlygintinus donorus vienijančios asociacijos „Gyvybės lašas“ prezidentas Tomas Čepas.

Ši neseniai įkurta asociacija kartu su Nacionaline donorų asociacija siekia, kad Lietuvoje būtų visiškai atsisakyta atlygintinos kraujo donorystės, kuri ne tik iškreipia kilnią idėją, bet ir skatina užkrečiamų ligų plitimą.

Anot T.Čepo, donoro, kuris kraujo duoda už pinigus, kraujas yra potencialiai nesaugus, nes, siekdamas pinigų, žmogus ligas tiesiog gali nuslėpti. Niekam ne paslaptis, kad mokestis už kraują į donorų gretas privilioja nemažai asocialių žmonių, todėl tarp Lietuvos kraujo donorų yra paplitę tokie mirtini virusai kaip hepatitas C ir hepatitas B.

Skandalingi faktai

Visiškos apsaugos negali garantuoti net ir moderniausia medicininė įranga. „Kraujo centrai nėra įpareigoti donorų kraują tirti jautriausiais metodais. Tik vienintelis Lietuvoje Nacionalinis kraujo centras savo iniciatyva kraują tiria individualiame mėginyje ir kraujo maišelį pažymi specialiu lipduku. Kiti maišo kelių žmonių kraują ir tiria mišinį. Tai nėra saugu ir patikima“, – sakė T.Čepas.

Neseniai Lietuvos gastroenterologų draugijos viceprezidentas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas profesorius Jonas Valantinas paskelbė skandalingus faktus: hepatito C viruso paplitimas tarp Lietuvos donorų yra 17 kartų didesnis negu kaimyninėje Lenkijoje, 95 kartus didesnis nei Italijoje ir Ispanijoje ir net 375 kartus didesnis nei Vokietijoje.

Kraują aukoja neatlygintinai

Be kita ko, T.Čepo nuomone, atlygintina donorystė yra labai brangus malonumas ir net nuostolinga valstybei. 40 litų mokama donorui už kraują, maždaug 200 litų kainuoja kraujo tyrimas, o jei paaiškėja, kad kraujas netinkamas naudoti, dar kainuoja ir jo sunaikinimas.

„Svarbiausias mūsų tikslas – kova už neatlygintiną donorystę. Tikiu, kad tai įmanoma – tereikia pradėti mažinti užmokestį už kraują. Gaila, kad mūsų idėjos kol kas nesulaukia pritarimo nei Sveikatos apsaugos ministerijoje, nei Seime“, – apgailestavo T.Čepas.

Pats T.Čepas neatlygintinai kraują aukojančiu donoru tapo daugiau nei prie aštuonerius metus, kai atlikdamas slaugytojo praktiką ligoninėse pamatė, kad kraujo trūksta, ir suprato, ką tai reiškia konkrečiam sergančiam žmogui. Dabar jau 41 kartą kraujo paaukojęs jaunas žmogus juokauja, kad greitai sulauks ir užtarnauto Garbės donoro vardo. Tik, žinoma, ne dėl to jis dovanoja savo kraują.
Visą šią savaitę žmonės Lietuvoje bus kviečiami neatlygintinai aukoti savo kraują. Tarptautinė kraujo donoro diena, kurios tema šiemet – „Naujas kraujas pasauliui“, skirta jaunimui, į kurį neatlygintinos donorystės iniciatoriai deda didžiausias viltis.

Komentaras

Alvyda Naujokaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė:

„Sveikatos apsaugos ministerija remia neatlygintinos donorystės idėją ir siekia, kad iki 2015 metų Lietuvoje palaipsniui neliktų apmokamos kraujo donorystės. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo programa, kuri skatina žmones aukoti kraują neatlygintinai: specialios akcijos rengiamos įmonėse ir įstaigose, gatvėse, aikštėse ir taip propaguojama kraujo donorystė be atlygio.
Niekam nekelia abejonių, kad tik neatlygintinų donorų kraujas yra pats saugiausias, jie nesuinteresuoti slėpti savo ligų, nuolat rūpinasi savo sveikata. Šiuo metu neatlygintini donorai sudaro daugiau kaip 30 proc. visų kraujo donorų šalyje. Palaipsniui keičiasi ir visuomenės požiūris.