„Palyginti su 2008-aisiais, sifilio Vilniuje padaugėjo 18 proc.“, - DELFI konstatavo Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė. Tačiau, specialistės nuomone, tai nereiškia, kad sergantys koncentruojasi Vilniuje: gali būti kad sostinės klinikos tiesiog tvarkingiau praneša apie registruotus minėtos venerinės ligos atvejus.
„Pastebime, jog pastaraisiais metais labai pasikeitė sergančiųjų sifiliu amžius: nuolat daugėja moksleivių ir studentų. Pavyzdžiui, pernai iki 14 metų sifilis registruotas dviems vilniečiams, 15-19 metų amžiaus kategorijoje būta 14 šios ligos atvejų, nuo 20 iki 24 metų – 22 atvejai, nuo 25 iki 29 metų – 33 atvejai, nuo 33 iki 34 metų – 18 atvejų, nuo 35 iki 39 metų – 14 atvejų“, – vardijo specialistė.
Centro duomenimis, 2004 ir 2005 metais sifiliu daugiausia sirgo 30-50 metų vilniečiai, jie sudarė 58 proc. visų šios ligos užkluptų asmenų. Tarp susirgusių 2006 metais vyravo jau 20-30 metų amžiaus žmonės, kurie sudarė net 68 proc. sergančių pacientų. 2009 metais sifiliu sergančio jaunimo skaičius dar labiau išaugo.
Pirmauja tarnautojai
Pagal statusą, iš 89 vyrų ir 36 moterų, kuriems pernai Vilniuje diagnozuotas sifilis, 45 buvo tarnautojai, 39 darbininkai, 9 moksleiviai, 8 studentai ir 18 bedarbių. Pasak G. Aleksienės, anksčiau būtent pastarieji buvo didžiausia rizikos grupė.
Ne tik sifiliu, bet ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis 2009 metais sužinojo sergantys ir gydėsi 461 vilnietis, iš jų 322 vyrai ir 139 moterys.
Pildydami grafą, kurioje klausta, kaip užsikrėtė lytiškai plintančiomis ligomis, dauguma – 34 proc. – teigė nežinantys, po 26 proc., manė, jog sifilį „pasigavo“ atsitiktinių lytinių santykių metu ar nuo pažįstamų.
11 proc. sergančiųjų rašė, jog užsikratą perėmė iš sutuoktinių ar sugyventinių ir tik 1,5 proc. įtarė komercinio sekso darbuotojus.
Vyrai lenkia moteris
Pagal partnerių skaičių vyrai, statistikos duomenimis, taip pat gerokai lenkia moteris. Net 60 proc. pastarųjų teigė, jog turėjo tik 1 lytinį partnerį. Tokių vyrų registruota 20 proc.
3-4 partnerius teigė turėjusios 29 proc. užsikrėtusių moterų ir 61 proc. vyrų.
„Deja, sifilis nėra nykstanti liga ir išlieka didelė problema. Kaip rodo statistika, žmonių elgesys nekinta“, – konstatavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas.
Anksčiau sergantys sifiliu privalėdavo nurodyti, su kokiais žmonėmis turėjo lytinių santykių, tačiau, DELFI pašnekovo teigimu, dabar mes gyvename visiškai kitokioje valstybėje, o tai „ar viskas mums patinka ir viskas čia gerai – jau kitas klausimas“.
Priverstinai negydo
Dabar viskas palikta pačių žmonių sprendimams, tad sankcijas dėl piktybiškai nesigydančių ir keliančių grėsmę kitiems gali priimti tik teismas.
„Priverstinai gydyti nuo sifilio pagal ES teisės aktus galima tik teismo sprendimu, todėl sergamumas šiomis ligomis priklauso nuo žmonių sąmoningumo“, - pripažino gydytojas. – Kita vertus, mes kalbame apie labai intymius ir subtilius dalykus, todėl suprantama, kad žmonės nenori viešintis. Pabandykite įsivaizduoti jaunuolius, kurie dėl savo rizikingo elgesio užsikrėtė sifiliu ir galbūt užkrėtė kitus partnerius. Ar jie norės būti paviešinti? Aišku, kad ne“.
Paklaustas, ar jam žinomi atvejai, kai priverstinis gydymas nuo sifilio buvo skirtas teismo sprendimu, S. Čaplinskas atsakė neigiamai.
Tyrimo kaina - 2 cigarečių pakeliai
Kur daugiau alkoholio, kelionių, atsitiktinių avantiūrų – daugiau rizikingo lytinio elgesio o tuo pačiu ir galimybių užsikrėsti sifiliu. Vasarą tokių ligų padaugėja, tačiau S. Čaplinsko nuomone, iš principo rizikingas elgesys nuo sezono nepriklauso.
Pasak pašnekovo, sifiliui nustatyti taikomas specifinis tyrimas. Įtarus lytiškai plintančią ligą geriausia kreiptis į savo šeimos daktarą. Tačiau jeigu žmogus juo nepasitiki ar vengia apie savo problemą kalbėti dėl viešumo, „tegu kreipiasi teisiai į dermatovenerologą – kiekvienam didesniam mieste jų pilna, tad nesunku susirasti“.
Sifilio ir kitų lytiškai plintančių ligų tyrimai mokami, tačiau, S. Čaplinsko teigimu, kainos „įkandamos“ kiekvienam žmogui, gali svyruoti nuo 1 iki 2 cigarečių pakelių.
„Jei randam pinigų alui ar cigarečių pakeliui, nesurasti pinigų išsitirti sveikatą dėl ligos, kuri ateityje gali turėti labai liūdnų pasekmių, būtų labai neatsakinga, juolab, kad laiku diagnozuotas sifilis greit ir nesunkiai išgydomas“, - pabrėžė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas.
Gali lemti aklumą, kurtumą ir mirtį
DELFI primena, jog sifilis – klastinga lėtinė liga, kuri negydoma gali tęstis daugelį metų. Pirmosios dvi stadijos pasireiškia neskausminga opele ir bėrimu lyties organuose ir gali praeiti nepastebėtos. Tačiau sukėlėjas organizme gyvena ir po kelių metų jau atsiranda negrįžtantys organizmo audinių pažeidimai, galintys sukelti aklumą, kurtumą, psichikos ir kitus sutrikimus, o kartais net mirtį.
Rytų Europoje, taigi ir Lietuvoje, vadinamosios venerinės ligos labai paplitę. Dažniausiai jomis užsikrečiama nesaugių lytinių santykių metu su mažai pažįstamais ar atsitiktiniais asmenimis, nenaudojant prezervatyvų.
Medikai pastebi, jog žmogus, turėjęs nesaugių lytinių santykių, dažniausiai jaučia nerimą, baimę: „ar tik nebūsiu užsikrėtęs“.
Tokiais atvejais patariama ypač atidžiai stebėti savo sveikatos pokyčius, susilaikyti nuo lytinių santykių ir kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.
Ligonis susitinka ir bendrauja tik su jį gydančiu gydytoju, kuris vienintelis žino apie jo ligą. Pacientui pageidaujant, visuomet išsaugomas anonimiškumas. Tačiau savo lytinius partnerius jis taip pat turi informuoti pats – tai paliekama sergančiojo sąžinei.
