Priklausomybė nuo dietų skatina ne tik anoreksiją ir bulimiją, bet ir depresiją, širdies bei kraujagyslių ligas, gresiančias insultais ir infarktais, silpnina moters bei jos būsimų vaikų imunitetą. Tik ar ką nors pakeis gegužės 6-ąją kasmet minima Tarptautinė diena be dietų?
Pasikeitus požiūriui į moterį, sėkmės garantu tapo kūnas
Dėl moterų atvaizdų seksualizavimo neretai kaltinamas tas pats feminizmas, kuris skatino moteris siekti seksualinės laisvės bei pasitenkinimo šioje srityje. Deja, gavosi atvirkščiai – anot lyčių lygybės ekspertų, daugumoje reklamų dominuoja pasyvi, kvaila ir nieko nesuvokianti blondinė, su kuria vyras gali daryti, ką tik nori. Tačiau šis įvaizdis taip sumaniai „įpakuotas“, kad vartotojas peršamo smurto nė nepastebi.
Tuo tarpu psichologai tikina, kad tokia reklama tik atspindi moteriškumo ir vyriškumo sampratą visuomenėje. Nors moterys dabar neretai gyvena aktyviau nei vyrai, dažniau dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra geriau išsilavinusios, jos vis tiek liko daiktu, skirtu akims paganyti ir seksualiniams poreikiams patenkinti. Apie tai garsiai nekalbama, dažnai netgi negalvojama, tačiau pasąmonėje slypinčių stereotipų per kelis amžius neiškrapštysi.
Anot psichologės-psichoterapeutės Ilonos Kajokienės, keičiantis moters požiūriui į save, pasikeitė vienas esminis dalykas – moters juosmens apimtis šiandien tiesiogiai susieta su sėkme.
„XX amžiuje labai keitėsi požiūris tiek į kūną, tiek ir į pačią moterį. Moteris įgavo vertę kaip savarankiškas asmuo. Ji nebėra tik didžiakrūtė vaikų globėja. Ji pati sugeba užsidirbti pragyvenimui, tampa nepriklausoma. Jos vertė atskiriama nuo motinystės. Tačiau po truputį moters sėkmė susiejama su lieknumu. Taip moteris papuolė į mados gniaužtus. Dabar dieta tapusi tarsi moters prievole – graži ir sėkminga moteris turi būti liekna“, - teigė specialistė.
Manoma, kad vienu iš pavojingiausių valgymo sutrikimų – anoreksija – serga apie 1-3 proc. populiacijos, bulimija – 3-5 proc., psichologinio persivalgymo simptomus patiria apie 6 proc. Lietuvos gyventojų. Anoreksikai sąmoningai badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja. Apie 95 proc. pacientų – moterys, dažniausiai – 12-18 metų merginos, tačiau serga ir vyresnės moterys, norinčios susigrąžinti jaunystę, žmonės, kurių profesija susijusi su grakščiu kūnu (šokėjai, modeliai, atletai). 5-20 proc. anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi.
Bulimija pasireiškia pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir po jų sekančiu dirbtinai sukeltu vėmimu, vidurius laisvinamųjų vaistų vartojimu, badavimu, dieta. Mirtingumas nuo šios ligos – 3 proc.
Dabartinis grožio etalonas prieštarauja gamtos dėsniams
Anot psichologės, moterims dažnai nepatinka šlaunų, veido forma, pagurklis, tačiau daugiausiai neapykantos skiriama pilvo sričiai. Kenčia viskas, kas neatitinka reklaminio moteriškumo įvaizdžio, pagal kurį moteris neturi nei šlaunų, nei menkiausio pilvuko. Be to, ji retai kada būna vyresnė nei 20-ties, todėl visos kitos jaučiasi senos, storos ir nelaimingos, net jei žino, kad žurnalų modeliai yra koreguojami kompiuteriu, kitaip tariant, netikri – antakiai pakeliami, lūpos koreguojamos, kūno talija išploninama.
„Dėl socialinių-kultūrinių tradicijų mūsų savivertė neatsiejama nuo kūno išvaizdos. „Tikiuosi, kad po 100 metų taip nebus. Moterys, kurios nori jaustis mylimos ir vertinamos tokios, kokios yra, turi suvokti, kad jų asmenybė ir kūnas nėra tapatūs. Tačiau susikurti savivertę, kai jos jau nėra, nelengva“, - patarė psichologė.
Beje, nors moterys šventai tiki, kad gražios kūno formos joms atneš sėkmę, anot I. Kajokienės, tai vienas didžiųjų mitų. Patys vyrai teigia, kad ieškodami draugės jie žvalgosi į gražias ir lieknas. Tačiau galvodami apie šeimą, jie intuityviai „matuoja“ juosmenį. Vyrui pati gamta davė suvokimą, kad negali moteris, neturinti poodinių riebalų, išnešioti kūdikio.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjos prof. Janinos Tutkuvienės teigimu, pastaruoju metu visame pasaulyje įsivyravo ypač neproporcingas moters idealas – aukšta, labai liekna, bet didelių krūtų moteris. Antropologų nuomone, toks kūno sudėjimas gamtoje pasitaiko ypač retai. Kadangi dirbtinai save liekninanti moteris negali turėti didelių krūtų, šie procesai atvertė dar vieną grožio industrijos puslapį – prasidėjo plastinių krūtų didinimo operacijų bumas.
Evoliucijos požiūriu lyties patrauklumo standartai turėtų būti susiję su individo gebėjimu susilaukti palikuonių ir jais rūpintis. Ilgainiui, stebėdami aplinką, mūsų palikuonys suprato, kokie išoriniai požymiai byloja apie gerą individo sveikatą, o kurie gali būti susiję su nevaisingumu, bloga sveikata, išsekimu. Taip atsirado graikų grožio etalonas. Graikų meilės deivė Afroditė – atletiško, proporcingo kūno sudėjimo, tačiau tikrai nėra „perkarusi“.
Kita vertus, mokslininkė pripažįsta, kad mūsų žmonija tunka. Kai kuriose šalyse nutukimas jau pasiekė epideminį lygį, tačiau bene labiausiai jis siejamas su pasikeitusia maisto pramone, daugybės maisto priedų, ypač alkio centrus dirginančio skonio stipriklių glutamatų (kuo daugiau į žmogaus smegenis su krauju patenka glutamato, tuo labiau žmogus nori valgyti) plitimu bei žmonių aptingimu. Dėl civilizacijos laimėjimų mes išnaudojame kur kas mažiau energijos nei mūsų protėviai, o valgome ne mažiau už juos, be to, kitokį maistą.
„Egzistuoja tyrimų, įrodančių, kad nutukimo epidemijos pradžia sutapo su maisto pramonėje įsigaliojusiu maisto priedų vartojimu. Pavyzdžiui, galima tik spėlioti, ko yra pridėta į šaldytą picą, kuri galioja 5-6 metus. Jei mokslininkas bent šiek tiek priklausomas, jis tvirtins, kad visi maisto priedai nepavojingi. Nepriklausomi tyrimai sako ką kita. Maisto priedai veikia, ir labai stipriai. Deja, šie tyrimai labai menkai finansuojami, jų rezultatus stengiamasi kuo greičiau paneigti, todėl jie vyksta tik entuziastų ir fanatikų dėka“, - teigė specialistė.
Sulieknėti galima ir be dietų
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sulieknėti galima ir be vis populiarėjančių drastiškų dietų, tereikia pasirinkti teisingą maistą, nepersivalgyti ir sportuoti. Tuo tarpu nuolatiniai daugelio šiuolaikinių dietų palydovai – silpnumas, išsiblaškymas, irzlumas. Žmogus nebegali sutelkti dėmesio, todėl prasčiau dirba ar mokosi, pagaliau nustatyta, kad dėl badavimo metu organizme vykstančių procesų padidėja žmogaus agresyvumas.
Taigi nors dietos rezultatai pasirodo gan greitai, iš tiesų jie yra apgaulingi. Anot sportininkų mitybos specialisto Mariaus Baranausko, pastaruoju metu diskutuojama, kad trumpalaikis kūno masės mažinimas, kai įprastinis maisto raciono kaloringumas sumažinamas 500 kcal, ribojant angliavandenių ir riebalų kiekius, be pašalinių pasekmių gali būti toleruojamas 2-4 savaites.
Dėl badavimo parūgštėjus vidinei organizmo terpei ir sumažėjus skysčių, susidaro palankios sąlygos trombozėms, padidėja infarktų, insultų rizika, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimai, o dėl rūgštaus šlapimo inkstuose gali susiformuoti „smėlis“ ar net akmenys. Ilgai praktikuojant ypatingai mažos energinės vertės mitybą sulėtėja medžiagų apykaita, suaktyvėja už riebalų kaupimą atsakingų fermentų veikla, todėl greitai sumažėjusią kūno masę išlaikyti yra labai sunku.
