Vasaros pabaigoje sužydus pelynui alergijos simptomus jaučiantiems žmonėms pavojingos ramunėlės, gerberos, medetkos, saulėgrąžos, astrai, petražolės, salierai, anyžius ir pankolis. Jei alergiją sukelia žolės, dėl galimų kryžminių reakcijų gali tekti „pamiršti“ žirnelius, pupas, lęšius.
„Alergologo darbas panašus į detektyvo, – DELFI sakė Vilniaus universiteto profesorė, alergologė Rūta Dubakienė. Pavyzdžiui, jeigu žmogus jautrus ąžuolo žiedadulkėms, turėtų žinoti, kad nereikėtų gerti ir konjako, nes jis brandinamas ąžuolo statinėse, tačiau svarbu tai išsiaiškinti.
Mažų dozių liga
Apklausę žmogų, pagal kryžmines žiedadulkių ir maisto produktų reakcijas, gydytojai ir be mėginių gali nustatyti, kam jis jautrus. „Pavyzdžiui, jei žmogus skundžiasi, kad nutirpus sniegui jautrėja, ašaroja akys, prasideda sloga, galima klausti, ar jis valgo lazdyno riešutų. Jei ligonis sako, kad nuo jų graužia burną, aišku, kad jis bus jautrus ir anksčiausiai pavasarį pražystančio lazdyno žiedadulkėms“, – komentavo alergologė.
Jei alergijos simptomai pasireiškia kovo pabaigoje – balandžio pradžioje gydytoja klausia, ar ligonis valgo morkų, obuolių. Jei nuo šių produktų žmogui atsiranda sloga, patinimai – užtenka minimaliausių simptomų – R.Dubakienei aišku, kad jis bus jautrus ir beržo žiedadulkėms.
Paklausta, ar daug žmonių nežino, kad yra jautrūs ne tik žiedadulkėms, bet ir tam tikriems maisto produktams ir nėra net girdėję apie kryžmines reakcijas, profesorė sakė, jog tik vienetams tai ne naujiena.
„Alergologams žinoma, kad beržo žiedadulkėms jautrūs žmonės negali valgyti minėtų vaisių ir daržovių, nes pasireiškia burnos alergijos sindromas. Tačiau vienas šienlige sergantis profesorius pasakojo, kad kartą jam ištino lūpa vien dėl to, kad kažkas valgė obuolį ir jį pabučiavo. Net ir to pakanka, nes alergija – mažų dozių liga“, – atkreipė dėmesį Lietuvos alergologijos centro vadovė.
Pelynas – ypač agresyvus
Kadangi maisto alergijos simptomai dažnai minimalūs, žmonės gali jų nesuprasti.
Pasak R. Dubakienės, ypatingai agresyvus alergenas yra pelynas, kuris pasižymi kryžminėmis reakcijomis su visais graižažiedžiais: medetkomis, saulėgrąžomis, kitais ramuniniais augalais. Tad šienlige sergantis ligonis, kuris rugpjūtį žydint pelynui pastebi, kad ašaroja, sloguoja ir pan., nesusimąsto, kodėl išgėrus vermuto atsiranda dilgėlinis bėrimas ar kiti alergijos simptomai. Pasirodo, taip yra dėl to, kad į minėtą gėrimą ir kitus geresnės kokybės alkoholinius gėrimus dedama pelyno.
Gydytojos praktikoje pasitaikė atvejis, kai pelynui jautri moteris, nežinodama apie tai, kad yra alergiška, kreipėsi dėl ištinusio ir išberto veido, kurį pasitepė medetkų kremu. Kaip vėliau paaiškėjo, rugpjūčio mėnesį ji paprastai susloguoja, truputį peršti akys. „Tai rodo, kad alergija ramuniniam augalui buvo kryžminė reakcija į pelyną“, – aiškino gydytoja.
Tokiems pacientams pavojinga gliaudyti saulėgrąžas ar gerti ramunėlių arbatą, kuri, profesorės žodžiais, net gali išprovokuoti anafilaksinį šoką.
Negali skusti bulvių
Mokslininkės darbe buvo atvejis, kai beržo žiedadulkėms jautri mergina rimtai nukentėjo nuo morkų, obuolių ir salierų salotų. „Tik pradėjau valgyti ir netekau sąmonės – išvežė į reanimaciją“, – pasakojo. Kaip vėliau išsiaiškino, taip atsitiko dėl kryžminės reakcijos, nes, kaip rašėme, beržo žiedadulkėms jautrūs žmonės gali būti alergiški ir obuoliams, kriaušėms, kiviams, morkoms, abrikosams, slyvoms, vyšnioms.
Įdomu tai, kad jautrūs beržo žiedadulkėms kartais negali net skusti bulvių – parausta, peršti rankos. „Tačiau, pavyzdžiui, jeigu dvi minutes mikrobangų krosnelėje palaikai obuolį, jau gali drąsiai valgyti“, – atkreipė dėmesį alergologė.
Tas pats ir su kiaušiniu – nevirtas žymiai agresyvesnis už virtą ar omletą, tačiau pastarasis, R.Dubakienės žodžiais – tik pusiau neutralus.
Žmonėms, kurie alergiški vištos kiaušiniams, gydytoja patarė rinktis kitų paukščių, pavyzdžiui, putpelių kiaušinius ir būtinai atkreipti dėmesį į produktus, kurių sudėtyje yra kiaušinio.
„Tas pats pasakytina ir apie kviečius, kurie yra vieni „populiariausių“ alergenų. Pasiskaitykite etiketes, jų galima rasti net juodoje duonoje. Europos Sąjungoje nuo 2006 metų etiketėse privaloma žymėti 12 dažniausių alergenų. Pas mus tokio žymėjimo dar nėra, tačiau turi atsirasti“, – sakė R. Dubakienė.
Lietuvoje rado retų alergenų
Kokius alergenus galima vadinti vyraujančiais ir kokias reakcijas jie sukelia, kodėl daugėja alergijomis sergančių žmonių ir kokie rizikos veiksniai tai lemia? Į šiuos ir kitus klausimus bando atsakyti mokslininkai, dalyvaujantys Europos Komisijos lėšomis finansuotuose pasauliniuose alergijos tyrimuose „Europrevall“, kuriuose Rytų blokui atstovavo ir Lietuva.
Kaip sakė R. Dubakienė, strateginis 4 metus vykusio tyrimo tikslas – ištirti visą kompleksą sąveikų tarp maisto patekimo į organizmą, jo metabolizmo, imuninės sistemos veiklos, genetinio fono ir socioekonominių veiksnių, nustatyti esmines rizikas maisto sąlygotoms ligoms ir alergijoms atsirasti.
Taip pat siekiama nustatyti labai retus alergenus ir sudaryti Europinę retųjų alergenų duomenų bazę.
„Įdomu tai, jog mes Lietuvoje radome žmogų, kuris alergiškas stirnienai, vieną, kuris alergiškas juodiesiems serbentams, moterį, kurią anafilaksinis šokas ištiko nuo putpelės kiaušinių, nors pasaulyje aprašyti tik keli tokios alergijos atvejai“, – pateikė pavyzdį mokslininkė.
