„Tai yra tikrai nemažas sumažėjimas. Tinklinėse vaistinėse sumažėjimas yra šiek didesnis – per 10 proc., ne tinklams priklausančiose vaistinėse – apie 7,5 proc. Bendras sumažėjimas yra toks, kokio ir tikėjomės iš antkainių ribojimo“, – po pirmadienio Vyriausybės pasitarimo sakė jis.
Atlikus du tyrimus, anot patarėjo, nustatyta, kad kai kuriuose vaistinių tinkluose 49 proc. vaistų buvo taikomas didesnis nei numatytas antkainis, kituose situacija buvo geresnė – 29-4 proc. vaistų buvo parduodami su didesniais antkainiais.
„Situacija šiuo atveju yra gerėjanti, nes pirmo patikrinimo metu procentas buvo gerokai didesnis. Antro patikrinimo metu nustatyti gerokai menkesni pažeidimai“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Jo teigimu, šiuo metu teikiama svarstyti licencijų sustabdymo keturioms vaistinėms – trys iš jų yra Ukmergėje ir viena Alytuje. Ukmergėje licencijos gali būti sustabdytos vienam „Tamro“ vaistinių ir dviems „Nemuno vaistinės“ filialams, o Alytuje – vienam „Saulėgrąžų vaistinės“ filialui.
„Su tuo bus tikrai kovojama ir neleisime, kad vaistai būtų pardavinėjami brangiau nei numatyta Vyriausybės nutarime“, – tvirtino M. Marcinkevičius.
Pirmadienį Vyriausybė patikslino specialų nutarimą ir nurodė, kad didmenininkų antkainis turi būti taikomas nuo mažiausios kainos – arba nuo deklaruojamos gamintojo, arba nuo parduodamos didmenininkams.
„Mes pastebėjome, kad kai gamintojai teikia kaina, atsiranda dvi kainos – oficiali deklaruotoji ir ta, kuria parduoda didmenininkams, dažnai įsigijimo kaina būna mažesnė. Iškilo dviprasmybių ir patiems didmenininkams, nuo kurios kainos reikėtų skaičiuoti (pardavimo kainą – DELFI). Taigi nutarimas išaiškino, kad turi būti skaičiuojama nuo mažesnės kainos“, – sakė jis.
Vidutiniškai deklaruotos gamintojų ir tiekimo kainos skyrėsi maždaug 10 proc.
Įmonės nepritaria
Tačiau šiam pakeitimui nepritaria Lietuvos vaistų didmenininkų prekybos įmonių asociacija ir tvirtina, kad tai nesumažins vaistų kainų.
„Mes manome, kad tai eliminuotų derybinį momentą tarp didmenininkų ir gamintojo, todėl esame pasiūlę, kad būtų nustatomas minimalus koridorius, pavyzdžiui, galimybė gauti iki 5 proc. nuolaida. Mes manome, kad toks sulyginimas pakenks konkurencijai“, – sakė asociacijai atstovaujantis Andrius Romanovskis.
Receptuose – formulė
M. Marcinkevičius sakė, kad dar bus sprendžiama, kaip elgtis su tais gamintojais, kurie nedeklaravo savo vaistų kainų. Tokių vaistų nėra daug - 181 iš beveik 4 tūkst.
Nuo gegužės vaistinėse turi stovėti monitoriai, kuriuose klientui turi būti nurodoma, kiek kainuoja jam reikalingi skirtingi vaistai.
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pripažino, kad ne visose vaistinėse yra monitoriai. Jo teigimu, „bendru sutarimu“ galima laukti dar maždaug savaitę, o po to ketinama taikyti sankcijas.
Artimiausiu metu, ministro teigimu, gydytojai turės išrašyti receptus, kuriuose būtų nurodomas ne vaisto pavadinimas, o reikiamo preparato cheminė sudėtis.
Lietuvoje nuo balandžio valstybė pradėjo reguliuoti vaistų kainas. Mažmenininkai gali taikyti didžiausią 30 proc., o didmenininkai – 18 proc. antkainius.
