Dar praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Ūkio ministeriją (ŪM), prašydama stabdyti investicijas į Sapiegos ligoninės apšildymą.
Ligoninės vadovo teigimu, tokių įgaliojimų savivaldybė neturėjo, nes kol kas nėra gydymo įstaigos steigėja.
Šiuo metu Sapiegos ligoninės steigėja yra Vilniaus apskrities viršininko administracija, tačiau nuo liepos 1-osios panaikinus apskritis gydymo įstaiga bus perduoda savivaldybei.
Sostinės meras Vilius Navickas neslepia, kad rengiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl Sapiegos ligoninės sujungimo su kita gydymo įstaiga ir iškeldinimo iš pastatų.
"Skirdami finansavimą (ligoninės pastatui apšildyti - BNS) penkeriems metams uždarysime bet kokį paskirties keitimą", - savivaldybės kreipimąsi į ŪM trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete paaiškino mero patarėjas Kęstutis Binkauskas.
Jo teigimu, Sapiegos ligoninės veikla turėtų būti nutraukiama laipsniškai, o senas parkas, kuriame įsikūrusi ligoninė, turėtų būti naudojamas rekreacijai ir turizmui.
Tuo metu ligoninės vadovo manymu, gydymo įstaigą ketinama uždaryti todėl, kad ji įsikūrusi "per daug geroje vietoje".
"Sapiegos ligoninė yra blogoje vietoje, nes čia yra per daug gera vieta", - sakė G.Rimdeika.
Tokiems savivaldybės planams nepritarimą trečiadienį pareiškė Seimo komitetas.
"Kadangi į Sapiegos ligoninę investuota nemažai lėšų, o mieste trūksta slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų, komitetas rekomenduoja išsaugoti steigėjui Sapiegos ligoninę esamose patalpose", - komiteto sprendimą paskelbė jo pirmininkas Antanas Matulas.
Sapiegos ligoninės direktoriaus teigimu, į šią gydymo įstaigą per 15 metų investuota 12 mln. litų. Iš jų tik 4 mln. litų skyrė valstybė. Kitos lėšos surinktos iš rėmėjų, daugiausia - užsienio.
Šios gydymo įstaigos vadovas pabrėžė, kad ligoninė visuomet gyvena su "teigiamu rezultatu", tai yra, neturi skolų. Todėl ją naikinti nesą jokio pagrindo.
Vis dėlto, vykdant sveikatos sistemos restruktūrizavimą buvo panaikinti Psichiatrijos, Neurologijos ir Stacionarios reabilitacijos skyriai, atleisti 69 darbuotojai. Pagal pirminius planus ketinta atleisti 156 ligoninėje dirbusius asmenis, tačiau dalį darbo vietų pavyko išsaugoti darbuotojus perkėlus į kitus skyrius.
"Leido mums slaugą nuo 30 lovų išplėsti iki 90 ir turėti 12 lovų Paliatyvios pagalbos skyriuje. (...) Tai išgelbėjo uždaromų skyrių darbuotojus, nes mes juos galėtume perkelti į plečiamus skyrius", - kalbėjo G.Rimdeika.
Vis dėlto, ligoninės vadovo teigimu, tai precedento neturintis iš ligoninės atleistų darbuotojų skaičius.
Sapiegų rūmų ir netoliese įsikūrusios ligoninės pastatai paskelbti valstybės saugomos kultūros paveldo objektais.
Spaudoje ne kartą rašyta, kad unikalus 8,5 ha žemės sklypas prestižinėje sostinės vietoje, kurio pusę užima senas parkas, seniai vilioja įvairių partijų politikus ir statybų plėtotojus. Tačiau čia esanti 200 metų senumo ligoninė trukdo tokiems užmojams. Reorganizuoti Sapiegos ligoninę ketinta ne kartą.