Iš Londono gauta informacija parodė, kad pelenų juosta virš Europos matoma iš dirbtinio žemės palydovo – į šią zoną zona patenka Vidurio Lietuva, Lenkija, Danija, Pietų Skandinavija, Latvija, Estija, Baltarusija.

Tačiau, pasak R. Čepaitytės, žemame lygyje – 5 km aukštyje - maži lėktuvai skraido. Pelenai prognozuojami 6-10 km sluoksnyje virš žemės paviršiaus. Dėl techninių orlaivio ypatumų, Rusijos oro linijų „UTair“ lėktuvas penktadienį iš Vilniaus 15.09 val. išskrido į Maskvos Vnukovo oro uostą.

„Tai pavojingas dalykas – dulkės kelia pavojų orlaivių varikliams. Didesniame nei 10 km aukštyje rizikos dėl vulkaninių pelenų nėra – kas skraido oro erdvėje aukštai, ir gali skraidyti“, - aiškino sinoptikė.

Pirminiais duomenimis, pelenų sluoksnis atmosferoje plonėja. „Gal viskas susitvarkys – tai priklausys nuo daugelio situacijų. Jeigu vulkanas neišsiverš daugiau, nebus aktyvus, viskas pasibaigs. Gal nulijęs lietus situaciją pataisys“, - kalbėjo R. Čepaitytė. Naujesnių duomenų laukiama 21 val.

Lietuvos oro erdvė, kurią iš dalies dengia vulkaninių dulkių debesis iš Islandijos ugnikalnio, formaliai jau nebėra uždaryta. Tačiau, atsižvelgiant į kietųjų dalelių debesį, kai kuriose šalies oro erdvės vietose įmonė „Oro navigacija“ neteikia paslaugų ir ten orlaiviai negali skristi.

Pagal prognozes vulkaninių dulkių debesis apie 21 val. gali pasiekti Vilnių.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio pelenai sutrikdė skrydžius visoje Europoje.

Pasikeitus oro sąlygoms vulkaninės dalelės gali būti pavojingos žmonių sveikatai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją