Turime pakankamai savų teršalų
„Oro užterštumą stebime jau keletą dienų. Mat meteorologinė situacija yra nepalanki – nėra nei lietaus, nei didelio vėjo, todėl pavasarinių gatvių, statybų aikštelių bei želdynų dulkėse esančios kietosios dalelės neišsklaidomos. Jų koncentracija atmosferoje pastarosiomis dienomis tikrai didelė. Ar situaciją pablogino vulkaninės dalelės, sunku pasakyti. Faktas, kad smulkiosios dalelės, kurios buvo išmestos iš vulkano, pernešamos dideliais atstumais. Kita vertus, pavasarį mes visada turime pakankamai ir savų dalelių“, - svarstė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius Vytautas Krušinskas.
Paklaustas, ar šiuo metu Lietuvai pavojingas lietus, specialistas pažymėjo kad lietaus debesys paprastai formuojasi žemiau – iki 500, daugiausiai iki 1 km aukščio. Tuo tarpu vulkano išmestos dalelės yra aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. „Todėl nedrįsčiau komentuoti, ar su lietumi jos atkeliautų iki žemesnių atmosferos sluoksnių“, - savo kompetencijos ribas apibrėžė pašnekovas.
Penktadienį, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, aukštas oro užterštumas buvo fiksuojamas didesnėje Lietuvos dalyje. Specialistai teigia, kad tokiu atveju aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės. Šeštadienį Vilniuje prognozuojamas maksimalus, labai aukštas oro užterštumas, todėl žmonėms rekomenduojama kuo mažiau būti lauke bei nevėdinti patalpų.
Atvejis unikalus, todėl vieningo požiūrio nėra
Islandijos ugnikalnio išmestos kietosios dalelės penktadienio rytą jau dengė beveik pusę Lietuvos. Anot Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Kęstučio Aurylos, dėl aukšto slėgio dalelės juda labai lėtai. Lietuvos oro erdvė lieka uždaryta, o tarptautiniai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, kaip daugelis šiaurės bei vakarų Europos oro uostų, nei priima, nei išleidžia lėktuvų . Taip siekiama apsaugoti jų variklius nuo kietųjų dalelių.
Taip pat pranešama, kad kietosios dalelės pradėjo kristi šiaurės Škotijoje, tačiau vietiniai medikai paskelbė, kad pelenai nėra pavojingi ar nuodingi, tačiau žmonėms, jau sergantiems kvėpavimo takų ligomis, patariama neiti į lauką.
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos Audronės Galvonaitės, nors ir britų ekspertai teigia, kad šios dalelės žmonių sveikatai nepavojingos, jie vis dėlto priduria, kad dalelės jų teritorijoje neiškris. Taigi nors panikuoti nėra rimto pagrindo, pasisaugoti verta.
„Taigi jiems šios dalelės tikrai nepavojingos, jos nešamos į Rytų Europą. Ir nors dalelės dabar yra aukštai, jos kažkur kris. O kadangi mūsų laukia ir šiek tiek lietaus, gal reikėtų žmonėms apsidrausti ir pasisaugoti, ypač astmininkams, turintiems kitų problemų su kvėpavimo takais, mažiems vaikams. Kūdikius vežimėliuose gal reikėtų pridengti sudrėkinta marle. Lietui lyjant reikėtų užsidengti galvas. Vis dėlto tai vulkaninės dulkės. Kai pievas deginame, girdime perspėjimus, kad išsiskiriančios dalelės pavojingos sveikatai, o čia didžiuliai srautai dalelių, išmestų iš Žemės gelmių, kur yra įvairiausių cheminių elementų“, - svarstė pašnekovė.
Anot klimatologės, labai keista, kai teigiama, kad dalelės kenkia lėktuvų varikliams, bet žmonių sveikatai joks pavojus neįžvelgiamas. Kadangi jos labai mažos, yra labai skvarbios, o juk žmonėms patariama nestovėti net prie dulkančio vieškelio. Taip pat A. Galvonaitė rado perspėjimų, kad kai kuriose šalyse patariama į laukus nevesti karvių. Taigi kiekviena šalis bando ieškoti savo apsidraudimo būdų.
„Tai vis dėlto išskirtinis atvejis ir kiekviena šalis stengiasi kažkaip savaip reaguoti į šį įvykį. Vieningos politikos, kaip šiuo atveju elgtis, nėra. Tačiau tokiais atvejais visgi turėtų būti kažkokie perspėjimai. Beje, aš niekur neradau, į kokį aukštį šios dalelės pateko. Ateinančios oro masės, kurios neša lietų, yra apie3 km aukštyje. Gali būti, kad per Lietuvą jos praskries ir nusės kur nors Rusijoje. Tačiau iš tiesų gali nusėsti bet kur – oro masės juda į viršų, žemyn, nuolat maišosi, todėl labai juda, maišosi, kyla į viršų ar leidžiasi į apačią.
SAM: pavojaus sveikatai nėra
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, tikėtina, kad artimiausiu metu vulkaninių pelenų debesų judėjimas taps ypač aktualus Islandijai, Airijai, Jungtinei Karalystei, Švedijai, Norvegijai, Vokietijai, Belgijai, Prancūzijai, Nyderlandų Karalystei, Liuksemburgui, Danijai, Lenkijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Čekijai, Baltarusijai ir Rusijai, tačiau įtakos žmonių sveikatai neturės.
Tai mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas (mažesnės nei 2 mm skersmens), išsiveržę iš vulkano. Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 milimetro.
Nors ir vadinami „pelenais“, vulkaniniai pelenai nėra degus produktas kaip minkšta puri medžiaga, kuri išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje, dalelės, jos yra abrazyvios ir šiek tiek korozinės, pralaidžios elektrai, kai drėgnos.
Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei iki 30 tūkst. pėdų (apie 9 km) aukštį . Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano formuodamas išsiveržusius debesis. Kai debesys nešami pavėjui nuo išsiveržusio vulkano, pelenai, kurie iškrenta iš debesų, tampa mažesnio dydžio ir formuojasi retesni sluoksniai. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius km, šiek tiek cirkuliuodami žemėje.
Vulkaniniuose pelenuose gali būti įvairiomis proporcijomis laisvo kristalinio silicio dioksido (SiO2), kuris labiau žinomas kaip kvarcas, kristobalitas ir tridimitas.
