Didžiausia netektis – gydytojai
Ekonominei krizei smogus, visos Baltijos šalys skaičiuoja nuostolius, tačiau didžiausias nuostolis, pasak LGS prezidento prof. Liutauro Labanausko – gydytojų emigracija. „Artimiausia kaimynė Latvija neteko ne tik jaunosios kartos, bet ir 20 proc. vyresnės kartos gydytojų.
Estijoje bandyta išvengti jaunų gydytojų emigracijos – nustatytas valstybės reguliuojamas minimalus gydytojo atlyginimas, tačiau ir tai jaunų specialistų nesulaikė“, – apie padėtį kaimyninėse šalyse pasakoja LGS vadovas. Jis pabrėžia, jog Lietuva taip pat nebeturi argumentų sustabdyti jaunų specialistų emigracijos, nes per keletą pastarųjų metų sumažinus finansavimą, 2005–2008 m. kilęs darbo užmokestis, jau nuo praeitų metų sparčiai mažėja, kai kur – iki 30-40 proc.
Prof. L. Labanausko įsitikinimu, po keleto metų gydytojų stygius neišvengiamai taps visų trijų Baltijos šalių prioritetine problema: „Net ir atsigavus ekonomikai emigracijos banga bus palikusi labai gilias ir skaudžias pasekmes, nes didžioji dalis Lietuvoje likusių dirbti medikų bus pasiekę pensinį amžių“.
Estų gydytojai: Kad jums būtų linksmiau, prisipažinsime, jog ir mums sunku
Estijos atstovai savo pasisakymą susitikime pradėjo žodžiais: „Kad jums būtų linksmiau, prisipažinsime, jog ir mums sunku“. 2008 m. Estijoje finansavimas sveikatos apsaugai buvo sumažintas 20 proc., o 2009 m. dar 8 proc. Blogėjant ekonominei situacijai, atlyginimų fondas sumažėjo 10 proc., todėl dalis specialistų buvo išleista į pensiją. Taip pat lėšų stygių buvo bandoma dengti nemokamomis atostogomis ar atsisakoma dalies etatų. Tačiau šių žingsnių nepakanka, todėl yra naujų siūlymų: padidinti PVM, kapitalo mokestį, įvesti paslaugų mokesčius (20–25 proc. įkainio).
„Mes iškart estams pasakėme, kad PVM didinimas neišspręs problemų – žinome savo šalies pavyzdį, ir patarėme jiems daryti viską, kad PVM nedidėtų“, – sako prof. L. Labanauskas. Jis atkreipė dėmesį, jog Estijoje, kaip ir Lietuvoje, pagal galiojančius įstatymus negalima imti priemokų, jei paslaugos teikiamos pagal sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomis. Todėl estai svarsto, kaip optimizuoti bendrosios pagalbos gydytojų veiklą, centralizuoti skubiąją pagalbą, plėsti dienos stacionaro paslaugas.
Latvijoje veikia kitokia sistema – įvesta gausybė priemokų, kuriomis bandoma padengti finansavino sveikatos apsaugai sumažinimą. Šios priemokos imamos tik iš Latvijos piliečių, kurie gauna didesnes nei 120 latų (600 Lt) pajamas, o negaunantiems minimalių pajamų taikoma vadinamoji „socialinė pagalvė“ – apmokamos visos gydymo išlaidos.
Už apsilankymą poliklinikoje imamas 2 latų (1 latas – 4,87 Lt) mokestis, pirma specialisto konsultacija – 5 latai, tyrimai – 15 latų, besigydantys stacionare moka 9,5 latų mokestį už viešbučio paslaugas, už socialinius poreikius – 5 latai, už operaciją – 30 latų. Kad būtų užtikrintas priemokų surinkimas, specialiai tam įsteigta bendrovė, kuri pateikia sąskaitą pacientui ir rūpinasi lėšų išieškojimu.
„Jei sudėtume visas pacientui Latvijoje tenkančias mokėti priemokas už gydymą, susidarytų panaši suma, kurią Lietuvos piliečiai moka pirkdami gydymui reikalingas medicinos priemones, nors viešai deklaruojama, kad mūsų šalyje gydymas nemokamas“, – pastebi prof. L. Labanauskas. Jis atkreipia dėmesį, jog Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, jau galioja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Nuo 2012 m. šalyje pradės veikti fondas, kuris atlygins pacientui patirtą žalą. Tuo metu Estijoje nėra tokio įstatymo, nors estai, kaip ir Lietuvos gydytojai, draudžiasi medicinos darbuotojų civilinės atsakomybės draudimu.
Minimalių bazinių gydytojų atlyginimų nėra tik Lietuvoje
LGS jau keletą metų siekia, kad būtų nustatyti minimalūs baziniai gydytojų atlyginimai. „Mūsų pastangomis minimalių bazinių gydytojų atlyginimų nustatymas jau įrašytas Vyriausybės programoje, tačiau iki šiol yra stengiamasi šio klausimo sprendimą nukelti kuo toliau“, – teigia LGS prezidentas. Pasak jo, Estijoje jau pasirašytas susitarimas su Vyriausybe ir Sveikatos ministerija, pagal kurį gydytojo atlyginimas negali būti mažesnis nei 1500 eurų, o Latvijoje nustatytas minimalus 3 latų valandinis įkainis už gydytojo darbą. „Vienas pagrindinių susitikimo su Latvijos ir Estijos kolegomis tikslų buvo išsiaiškinti, kaip jie reguliuoja bazinius gydytojų atlyginimus. Šia kolegų patirtimi tikimės pasiremti diskusijoje su naujai paskirtu sveikatos apsaugos ministru, kuris pažadėjo imtis spęsti sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimų sureguliavimo klausimą“, – sako LGS prezidentas prof. L. Labanauskas.
Lietuvos gydytojų sąjungos vadovo nuomone, tokie susitikimai su kolegomis būtini. Ne padejuoti, kaip visiems sunku, bet kartu rasti efektyviausius sprendimus ir savo šalyse pritaikyti geriausias praktikas.
