Praėjusią savaitę viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro (NKC) darbuotojai, neapsikentę paskleista tikrovės neatitinkančia informacija apie kraujo trūkumą šalies ligoninėse ir kaltinimais, kad Nacionalinis kraujo centras netinkamai organizuoja darbą, išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos žmones. NKC Panevėžio filialo vadovė Rita Vaitkienė tvirtina, kad tokie kaltinimai Kraujo centrui ir filialams – nepagrįsti. Pasak jos, teiginiai, neva kraujas ir jo komponentai nekontroliuojamai išvežami iš šalies, todėl Lietuvos ligoninėse jaučiamas kraujo trūkumas, yra atviras NKC puolimas.
„Taip nėra, – tikino „Panevėžio balsą“ R. Vaitkienė. – NKC nėra pelno siekianti organizacija. Pirmiausia krauju ir jo komponentais aprūpinamos Lietuvos ligoninės pagal jų nurodytą poreikį. Tik perteklius išvežamas parduoti. NKC visuomet turi kraujo ir jo komponentų atsargų. Šioje srityje dirbu bene 30 metų ir tikrai gerai žinau padėtį.“
Gauna, kiek užsako
Tačiau R. Vaitkienė kritikavo nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojusią naują tvarką, pagal kurią kiekviena ligoninė kraujo komponentus perka kaip bet kurią kitą prekę.
„Ligoninės nesvarstydamos perka reikiamą kraujo kiekį ir neskaičiuoja, kiek lėšų liks kitoms būtinoms prekėms įsigyti. Blogai, kad dabartinėje sistemoje kraujas ir jo komponentai tampa ne vertybe, o preke. Tai yra esminė šios sistemos yda, – mano ilgametė Kraujo centro vadovė. – Be to, sunkmetis labai apkarpė sveikatos įstaigų biudžetus, todėl jos turi spręsti, kiek kraujo reikės vienu ar kitu atveju.“
R. Vaitkienė sako, kad NKC negali spręsti, kiek kraujo komponentų reikia vienai ar kitai gydymo įstaigai. „Mūsų įstaiga tik vykdo užsakymus ir stengiasi, kad nepritrūktume kraujo, gyvybiškai reikalingo gydymo įstaigoms“, – primena ji.
Kilnią idėją verčia verslu
Anot NKC Panevėžio filialo direktorės, kad kraujo donorystė tampa verslas, įrodo Kaune įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės Kraujo donorystės centro veikla.
„Šito centro veikla diskredituoja NKC veiklą, – teigė R. Vaitkienė. – Pelno siekianti privati bendrovė turi plazmos supirkimo punktus ir skatina žmones pardavinėti plazmą, o tai iškreipia neatlygintinos kraujo donorystės idėją. NKC parduoda tik kraujo plazmos perteklių, tai daroma vadovaujantis galiojančiais šalyje teisės aktais. Manau, kad tais pardavimais turėtų rūpintis Sveikatos apsaugos ministerija, jeigu jie, manoma, vykdomi pažeidžiant įstatymus. Tačiau kol kas ministerija tuo klausimu neturi vieningos politikos.“
Donorą susirask pats?
Pasiteiravus, ar tikri faktai, kai gydymo įstaigos verčia ligonius prieš planines operacijas atsivesti tam tikrą skaičių donorų, R. Vaitkienė pripažino, jog tokių dalykų pasitaiko.
„Neseniai gavau elektroninį laišką, kad taip daryti vertė vieną rokiškėną ligonį, gydomą sostinėje, – kalbėjo medikė. – Jis buvo verčiamas kviesti artimuosius į pagalbą, neva gydymo įstaiga pritrūko kraujo komponentų. Taip neturėtų būti, nes tai ligonių prievartavimas: jie turi ieškoti žmonių, galinčių duoti kraują. Tame laiške netgi buvo parašyta, kad medikams trūko III grupės R– kraujo. Tačiau tokios grupės kraujo NKC Panevėžio filiale buvo. Tik vilniečiai medikai nesiteikė paprašyti, kad jo reikia.“
Tokio pacientų prievartavimo R. Vaitkienė sako nepateisinanti. „Žinoma, galima paprašyti ligonių artimųjų, kad taptų donorais, bet medikai turėtų juos siųsti duoti kraują į kraujo centrus“, – pabrėžia ji.
Turėtų rūpėti ir ministerijai
Nustebino panevėžietę medikę ir parlamentarės Agnės Zuokienės elgesys.
„Seimo narė po kraujo centrų sistemos veiklos patikrinimo ir atradus įvairių pažeidimų, vykdant plazmos išvežimą iš šalies, kvietė kraujo donorus neiti į kraujo centrus duoti kraujo, – pasakojo R. Vaitkienė. – A. Zuokienė kviečia boikotuoti neatlygintiną kraujo donorystę! Toks Seimo narės elgesys kenkia ligoniams. Juolab kad ji kviečia boikotuoti kraujo donorystę įstaigose, kurios Lietuvoje vykdo kraujo donorystę ir komponentais iš donorų kraujo aprūpina per 70 šalies sveikatos priežiūros įstaigų.“
Panevėžio kraujo centro vadovės nuomone, kraujo donorystė – ne politikavimui skirta veikla.
„Be to, vertėtų neužmiršti, kad už kraujo donorystės valdymą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, – pridūrė ji, – ir ministerija turi domėtis susidariusia situacija kraujo donorystės veikloje bei taisyti pasitaikančias klaidas.“
Tik tarpusavio peštynės?
„Panevėžio balsui“ kreipusis į Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą, šis patvirtino gavęs darbuotojų išplatintą kreipimąsi.
„Komitetas gavo tą laišką, – sakė politikas. – Jis buvo perskaitytas posėdyje. Bėda ta, kad kraujo donorystės veikloje pešasi dvi įstaigos – NKC ir bendrovė Kraujo donorystės centras. Tarp šių dviejų centrų vyksta nekorektiška konkurencija, o ją suvaldyti gali tik Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau ministerija to daryti nebando. Atrodo, kad bandoma tą reikalą primesti politikams. Beje, nereikia gražinti Kraujo centro veiklos, nes ten padėtis nėra gera. Nepamirškite, kad dėl neaiškios NKC veiklos turėjo atsistatydinti net du sveikatos apsaugos ministrai – Rimvydas Turčinskas ir Algis Čaplikas.“
Seimūnas pripažino, kad kraujo donorystės veikloje, kuria užsiima net dvi organizacijos, trūksta tvarkos.
„Sveikatos apsaugos ministerija turėtų susirūpinti organizacijų veikla. Taip pat vertėtų patikrinti ir mokesčius už kraują. Jeigu atsiranda neaiškumų kraujo donorystės veikloje, jeigu matyti, kad ji vykdoma neskaidriai, nedelsiant reikia imtis daryti tvarką. Tačiau tai daryti privalo ne politikai, bet ministerija“, – dar kartą pakartojo A. Matulas.
Pasak seimūno, Sveikatos apsaugos komitetas net nesiėmė spręsti, ar tinkamai NKC vadovauja dabartinis vadovas Vytenis Kalibatas.
„Dėl jo tinkamumo komiteto posėdyje vyko balsavimas, – pasakojo jis. – Keturi politikai balsavo už tai, kad NKC vadovas vadovauja tinkamai, o kiti keturi tam prieštaravo. Nulėmė mano, kaip komiteto pirmininko, balsas. Buvo priimtas sprendimas, kad ne Seimo komitetas sprendžia, kas turi vadovauti NKC. Tuo turi užsiimti ministerija.“
Pasiteiravus, kaip jis vertina NKC darbuotojų išplatintą laišką, A. Matulas sakė: „Nieko keisto, kad jie gina NKC darbą ir tuo pačiu gina ir vadovą. Juk tai jų darbdavys. Tačiau toks atviras laiškas galėjo atsirasti ir todėl, kad to panorėjo pats NKC vadovas. Jis galėjo daryti savo darbuotojams spaudimą, kad jie pasirašytų kreipimąsi. Graži iniciatyva, bet ar ji atspindi tikrovę?“
Pokalbio pabaigoje Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas dar kartą pasikartojo, kad Lietuvoje esantys centrai turėtų korektiškai konkuruoti tarpusavyje. „Juk būtų galima tarpusavyje sutarti, – siūlė politikas. – Nes tų kraujo donorystės centrų nėra tiek daug. Tiek Kaune esančios bendrovės, tiek Vilniuje esančio centro ir jo filialų kituose miestuose vadovai turi surasti bendrą kalbą. Turėtų baigtis nesveika konkurencija, nes nešvarios tarpusavio kovos atgarsiai išeina į viešumą, o tuomet nukenčia kraujo donorystė.“
Patikrino veikląNacionalinė donorų asociacija (NDA) nuolat viešina nepatenkinamą situaciją Lietuvos kraujo donorystėje bei nuolat kelia klausimus dėl neatsakingo kraujo donorystės valdymo, skaidrumo ir finansavimo. NDA griežtai pasisako už tai, kad su donorų aukojamu krauju būtų elgiamasi pagarbiai ir etiškai bei nebūtų vykdoma jokių neskaidrių finansinių manipuliacijų.
Prie neefektyvios Nacionalinės kraujo sistemos veiklos taip pat prisidėjo ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nepakankamai kontroliavusi vykdytą plazmos išvežimą ir perdirbimą. Pagal galiojančią tvarką kraujo donorystės įstaigos turėjo kreiptis į SAM gauti leidimus išvežti šviežiai šaldytą plazmą. Pasigesta reglamentavimo, kokie produktai ir kiek jų, pagamintų iš šviežiai šaldytos plazmos, turėtų būti grąžinta į Lietuvą. Taip pat nebuvo reglamentuotas šviežiai šaldytos plazmos bei tarpinių produktų pardavimas – jų apskaita, disponavimas gautomis lėšomis, grąžinimas į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir kiti klausimai.
Priimtame Seimo Audito ir Sveikatos reikalų komitetų sprendime buvo nuspręsta SAM siūlyti parengti ir patvirtinti strateginį dokumentą, kuriame būtų išdėstyta valstybės politika kraujo plazmos naudojimo srityje 2010–2015 metais, ir tvarką, pagal kurią kraujo donorystės įstaigos apskaitytų plazmą bei jos perdirbimo tarpinius produktus. Taip pat SAM pasiūlyta įsteigti kraujo donorų registrą bei peržiūrėti ir patikslinti Kraujo donorystės įstatymo, Kraujo donorų registro nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kraujo donorystės įstaigų ir kraujo bankų veiklą, nuostatas. Komitetai sprendime siūlo Valstybės kontrolei 2010 metais atlikti VšĮ Nacionalinio kraujo centro 2009 metų veiklos valstybinį auditą.
Iškeliavo tonos2005–2008 metais iš Lietuvos į užsienį iškeliavo 42 tonos kraujo plazmos. Valstybės kontrolės ataskaitoje minima komercinė plazmos kaina. Už išvežtą kraujo plazmos kiekį buvo galima gauti apie 15 milijonų litų. Biudžetas šių pinigų negavo. Atvirkščiai, turėta tik išlaidų, kraujo centrams mokant už kraujo plazmos paruošimą ir išgabenimą.
UAB Kauno donorystės centras visą kraujo plazmą pardavė užsienyje. Valstybinė ligonių kasa, bandydama išsiieškoti nors dalį patirtų nuostolių, kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Jis šių metų vasario 10 dieną patenkino 660 tūkstančių litų ieškinį. Šios lėšos turės būti sugrąžintos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.
2008 metais Lietuvoje kraujo duota 98200 kartų, 34900 kartų buvo neatlygintina kraujo donorystė.
